„Per pusę valgymo gaspadorius atneša uzboną alaus”
Pateikėjai iš Pakruojo rajono prisiminė: „Kūčių valgiai padėti ant stalo. Per Kūčias šeima valgydavo gryčioje. Už stalo sustojam, uždegam žvakę, sukalbame „Tėve mūsų”, „Sveika Marija”, „Garbė Dievui Tėvui”. Sukalbėdavo „Amžiną atilsį” ir už tuos, kurie mirę. Persižegnojam. Ant spatkelio (1) padėta plotkelė – Dievo pyragas. Tėvas ją paima ir visiems duoda atsilaužti dėl vienybės” (Linkuva). Pakruojo apylinkėse prie stalo tėvas dar pasakydavo, kad Dievas duotų sulaukti kitų metų.
Linkuvos apylinkėse pateikėjai pasakojo, kad su apeigomis po keletą alaus stiklinių išgerdavo Kūčių vakare. „Per pusę valgymo gaspadorius atneša uzboną alaus. Alaus įpildavo kiekvienam. Alų laiko kamaroje, jis šaltas. Į šaltą alų įkiša pečiuje užkaitintą šerdešniką (2). Tada alus labai putoja. Gaspadorius sako: „No, berniokai, mergaitės, gerkim čypiančio”. Ir tada gerdavo už aveles. Gaspadinė sako: „Išgerkim, kad avelės daugiau gėriukų atvestų”. Už stalo kiekvienas yra išsirinkęs po avelę: Murzę, Žebrę, Juodakoję, Juodaausę. Aš gersiu už Murzę tris stiklines, kad atvestų tris gėrelius, o aš už Žebrę – keturias, kad keturis gėrelius atvestų” (3).
Anot etnografo Juozo Kudirkos, išskirtinis dėmesys per Kūčias yra skiriamas avims ir karvėms. Pirmosios gimusį kūdikėlį Jėzų pamačiusios avelės ir karvės – avelės atnešusios šieno, o jautis kvapu šildęs. Naktį, lygiai 12 valandą gyvuliai tvarte atsikelia ir, suklaupę ant pirmutinių kojų, minutę meldžiasi, paskui vėl gulasi ant šono. Šią naktį jie kalbasi žmonių balsu, kaip ir tuomet, kai gimė Kristus.
(1) Lėkštelė.
(2) Šerdešnikas – geležinis kuolas, perkišamas per vežimo pirmagalio skersaplaučius ir ašį.
(3) Dažniausiai atsivesdavo vieną ar du ėriukus. Bet kodėl gi nenorėti daugiau.
Parengė: Parodų ir ekspozicijų vyresnioji muziejininkė Janina Samulionytė
