Kiekvienas, apsilankęs muziejaus miestelio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, atkreipia dėmesį į pasienyje, prie zakristijos durų, bestovinčią puošnią, ąžuolinę, dabintą drožiniais klausyklą. Ji net kiek išsiskiria iš aplinkos ir dominuoja kukliame bažnyčios interjere. Klausykla  puošė ir Sasnavos senąją, muziejuje atkurtąją, bažnyčią – stovėjo joje nuo XX a. pr., kol buvo perkelta į dabartinę, 1938 m. pastatytą mūrinę Sasnavos bažnyčią, o iš ten 2009 m. pateko pas mus, į muziejų.

Sasnaviškiams nebuvo lengva atsisveikinti su klausykla, prie kurios savo nuodėmes daug metų išpažino jų tėvai, seneliai ir proseneliai, vis dėlto jie puikiai suprato muziejininkų norą kuo autentiškiau atkurti jų senosios, muziejuje naujai atgimusios, bažnyčios interjerą. O klausykla greičiausiai buvo sukurta tose pačiose dirbtuvėse, kur, kaip spėjama, buvo sukurtas ir bažnyčioje esantis šv. Jurgio altorius – žinomo Užnemunės meistro Vinco Penčylos (1855–1930) 1884 m. Marijampolėje atidarytose dirbtuvėse. Jose buvo padirbti altoriai Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikai, Šventežerio, Kalvarijos ir kitoms Užnemunės bažnyčioms. Greičiausiai ten pat buvo pagamintos ir šešios puošnios Marijampolės mažosios bazilikos bei dvi Šunskų bažnyčios klausyklos. Jas ir Sasnavos senosios bažnyčios klausyklą vienija panašus sukūrimo laikas (XX a. pr.), analogiška puošni neobaroko stilistika (būdinga ir minėtų bažnyčių  altoriams), sudėtingi planai, panaši struktūra ir panašūs dekoro drožybos elementai (žr. iliustracijas).

Mūsiškė klausykla, kaip ir minėtos kitos, pagaminta iš ąžuolo, tamsokai tonuota, lakuota, detalės – bronzuotos. Ji uždaro tipo, masyvi, be pakylos, stovi ant žemų kojelių, jos sudėtingą planą pabrėžia apačioje einantis profiliuotas cokolis. Korpusas stačiakampio gretasienio tūrio, su išgaubtomis durelėmis, puoštomis profiliuotu rėmeliu. Klausyklos šonus saugo po du skirtingo pločio ir formos sparnus abiejose korpuso pusėse. Sparnai ir visas korpusas durelių viršaus aukštyje horizontalaus karnizo dalijami į dvi dalis. Priekiniai sparnai (širmos) – siauresni, lenktai išpjautu viršumi, išlinkimuose puošti akanto lapų dekoru. Tolimesnieji sparnai – stačiakampiai, platesni už priekinius, viršuje užbaigti profiliuotu, vienoje vietoje pertrauktu karnizu. Priekiniai sparnai užstoja klauptų pakopą ir penitentą iš priekio, šoninių sienų langeliai apskriti, su grotelėmis.

Priekiniai kampai įstrižai nusklembti, puošti korintiniais piliastrais su kaneliūromis, virš jų – C pavidalo formos riestės su akanto dekoru. Anga užbaigta suplota lankstyta arka, centre ir šonuose  puošta akanto lapų motyvais.⠀

Puošyba sutelkta klausyklos priekinio fasado viršuje, pabrėžiant jo reikšmę. Fasado viršuje esantį frontoną sudaro akanto riesčių ir spiralių trikampis, abipus jo, laužyto karnizo iškišose – tekintos dekoratyvinės vazelės. Ant plokštumos tarp frontono ir angokraščio – aplikuotas simbolinis reljefas – sukryžiuoti, kaspinu perrišti šv. Petro raktai. Dengti bronzos pudra, savo šviesia spalva jie kontrastingai išsiskiria tamsaus medžio fone.⠀

Klausykla sukurta profesionaliai, jos puošyba turtinga, ornamentai išdrožti lanksčiai ir išraiškingai.

Klausykla yra būdingas Suvalkijos regionui XIX a. IV ketv. – XX a. pr. neobaroko stiliaus pavyzdys, tipiškas ir puikus vietinių meistrų (meistro V. Penčylos?), tuo metu pasiekusių aukštą meistriškumo lygį, kūrinys.

                                                                                                                Menotyrininkė Ina Dringelytė

Lietuvos sakralinė dailė, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. I: Marijampolės dekanatas, sud. Gražina Marija Martinaitienė, Vilnius: Gervelė, 1996, p. 294, 313–314;

Lietuvos sakralinė dailė, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. III: Lazdijų dekanatas, sud. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Vilnius: Gervelė, 1998, p. 431.⠀⠀