EKSPONATO BYLA: INDAS LAKUI LAIKYTI

Lietuvoje chemijos pramonė pradėta plėtoti XIX a. pabaigoje. Iki Pirmojo pasaulinio karo chemijos pramonės įmonės sudarė 4 % visų įmonių ir gamino 6–7 % visos pramonės produkcijos. Trūko vietinių žaliavų, vidaus rinka buvo nedidelė. XX a. 3–4 dešimtmečiais chemijos pramonės įmonės gamino sieros rūgštį, superfosfatą, dažus, klijus, žvakes, gumos gaminius, muilą, kosmetikos priemones, medicinos reikmenis, degtukus ir kt. 1939 m. Lietuvoje veikė 57 tokios įmonės, jose dirbo 2058 žmonės. Nemažai fabrikų buvo įsikūrę Klaipėdoje ir Kaune.

Vienas tarpukario chemijos pramonės produkcijos pavyzdžių – indas lakui laikyti. Jis skardinis, stačiakampio formos, su kakleliu, kuris užkemšamas kamščiu. Aukštis – 17,5 cm, ilgis – 12 cm, plotis – 7 cm. Spalvotas. Įgytas 1982 m.

Ant keturių indo sienelių pusių yra įrašai. Čia nurodyta, kad lakas buvo pagamintas Klaipėdos dažų ir lako fabrike „Kolepp“. Prekinis fabriko ženklas – gėlės žiede įkomponuotas einantis žmogus, nupieštas iš K ir E raidžių. Žmogus rankose laiko indą su užrašu „KOLEPP“. Fabriko savininkai – Kuselis Kolmannas ir Leizeris Eppelis. Įmonės pavadinimas sudarytas iš jų pavardžių trumpinių. Įdomu, jog 1939 m. K. Kolmanno ir L. Eppelio cheminio lako dirbtuvė buvo įregistruota Šiauliuose, Tilžės gatvėje.

Ant indo yra pateikta ir išsami lako naudojimo instrukcija lietuvių bei vokiečių kalbomis (Klaipėdos krašte buvo oficialiai įteisinta dvikalbystė). Joje rašoma, kad „Kolepp“ labai gerai pritaikyti vidaus ir išorės lakavimui – durims, langams, sienų apmušalams, baldams ir pan. „Nedažyti dalykai pirmiau nutepami pusaliejum. Po to seka dažymas pusaliejiniais dažais pageidaujamoj spalvoj. / Dažams išdžiūvus reikia lėtai nušlifuoti paviršių stiklo popiera ir tuoj lygiai ir ne per storai lekieruoti „Kolepp“ – lekieriumi. / Seni jau lekieruoti daiktai, kuriems reikia suteikti vien lekieravimas, prieš tai gerai nuvalomi ir lėtai nušlifuojami stiklo popiera. Po to jie lekieruojami „Kolepp“ – lekieriumi“.