2015 m. kaunietis archeologas Aleksandras Vaškelis padovanojo Lietuvos liaudies buities muziejui gramofoną „Thorens“ ir šeimai priklausiusių plokštelių rinkinį. Jis taip pat užrašė labai išsamią padovanoto eksponato istoriją, kuria ir norime pasidalinti.  

Gramofonas – garso atkūrimo iš gramofono plokštelės įtaisas. Judėdama garso takeliu adata pradeda virpėti. Virpesiai perduodami membranai, kuri paverčia juos garso virpesiais. Gramofoną 1887 m. išrado Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenęs vokiečių inžinierius Emilis Berlineris.  

Įmonę „Thorens“ 1883 m. Šveicarijoje įkūrė Hermanas Thorensas. Ji gamino muzikines dėžes, laikrodžių mechanizmus, fonografus, lūpines armonikėles, žiebtuvėlius. Gramofonas „Thorens“ apie 1933 m. buvo pirktas Kaune, tačiau pagal specialų užsakymą atvežtas iš Karaliaučiaus (tuo metu Rytų Prūsijos provincijos sostinės). Gramofonas įtaisytas į medinę, laku dengtą spintelę dvejomis durelėmis. Jos aukštis – 98,8 cm, ilgis – 48,5 cm, plotis – 40,7 cm. Uždengiamas dangčiu, kurio viduje aukso raidėmis užrašyta „THORENS“. Spintelėje yra skyrius plokštelėms sudėti.   ⠀

Gramofoną užsisakė ir nusipirko Lietuvos kariuomenės generolas, gydytojas, archeologas bei Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas Vladas Nagevičius (1880–1954). Iki Antrojo pasaulinio karo gramofonas buvo laikomas generolui priklausančios Babtyno (arba Žemaitkiemio) dvaro sodybos rūmuose.  

1944 m. vasarą, prieš pasitraukdamas į Vakarus, generolas perleido gramofoną savo draugui, žymiam Kauno gydytojui terapeutui Vladui Kairiūkščiui. Apie 1950 m. gydytojas gerus laikus primenančią senieną padovanojo Domui Vaškeliui. Jis atsivežė dovaną į savo butą Laisvės alėjoje. Gramofonas stovėjo jo kambaryje iki pat mirties 1959 m. Juo D. Vaškelis klausydavo tik senas, smetoniškas plokšteles.  

1960 m. D. Vaškelio sūnaus Leono šeima darė buto remontą, o senus, sunkius ir nemadingus, baldus (taip pat gramofoną) perkėlė į namo pastogę. Pastogėje niekam nereikalingas senasis gramofonas prastovėjo virš 10 metų. 1970 m. jis atiteko A. Vaškeliui, kuris kiek aptvarkė drėgmės pažeistas medines dalis ir sureguliavo mechanizmą. Nuo 1981 m. gramofonas beveik 35 metus stovėjo Aleksandro ir jo žmonos Irenos namuose. Kaip pasakojo buvęs šeimininkas, nebuvo švenčių ar pasisėdėjimų, kad gramofonu „Thorens“ nebūtų grojama svečių nuostabai ir malonumui. 

Vyresnioji muziejininkė Inga Levickaitė-Vaškevičienė