2009 m., bebaigiant LLBM atkurti Sasnavos senąją bažnyčią, susiklostė palanki situacija: kaip tik buvo išardyta netoli Sasnavos buvusi senoji Patilčių bažnytėlė (2010 m. jos vietoje pastatyta nauja) ir muziejui perduotas didysis Švč. Trejybės altorius – atkuriamos senosios medinės Sasnavos bažnyčios didysis altorius. Į Patilčius iš Sasnavos jis buvo atkeltas tik apie 1961 m., bet ne iš senosios, o iš 1938 m. pastatytos naujosios mūrinės bažnyčios, į kurią pateko begriūvant senajai.

Didįjį altorių iš Patilčių LLBM gavo be titulinio „Švč. Trejybės“ paveikslo, kurį pageidavo pasilikti vietos bendruomenė ir pažeistu viršutiniu tarpsniu – išardytu antrojo aukšto skydu, netilpusiu mažutėje Patilčių bažnytėlėje. Be signatūros buvęs originalus titulinis, iki tol netyrinėtas „Švč. Trejybės“ paveikslas 2017 m. rudenį muziejuje vykusioje mokslinėje konferencijoje, skirtoje Sasnavos senosios, muziejuje atkurtosios bažnyčios 200 metų jubiliejui, dailės istorikių dr. Regimantos Stankevičienės ir dr. Dalios Vasiliūnienės pranešime buvo priskirtas profesionalaus lenkų tapytojo Leono Biedronskio (Leon Biedroński, 1837–1907) teptukui.

Taigi, didysis altorius į muziejų buvo parvežtas be titulinio paveikslo, bet kadangi muziejuje atkurtai senajai Sasnavos bažnyčiai buvo sugrąžintas pirminis, 1817 m. jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Gimimo titulas, reikėjo ir naujo titulinio didžiojo altoriaus paveikslo. Būta įvairių svarstymų dėl naujo paveikslo parinkimo – gal ieškoti tinkamo deponavimui, o gal daryti pasirinkto kopiją, tačiau, manau, buvo priimtas teisingiausias ir labai pasiteisinęs sprendimas – titulinį paveikslą pavesti nutapyti muziejaus restauratorei, talentingai ir originaliai tapytojai Elenai Kniūkštaitei.

Savo archyve suradau 2011 m. vasario 15 d. nuotrauką, kuomet E. Kniūkštaitė apžiūri bažnyčioje ką tik sumontuotą didįjį altorių, o taip pat 2011 m. balandžio 26 d. nuotraukas su „primatuojamu“ dabartiniu paveikslu „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“. Buvo renkamasi tarp dviejų tapytojos pateiktų variantų – atmestas antrasis buvo tik todėl, jog pasirinktasis tiesiog idealiai „prilipo“ prie visumos, tiko spalviškai ir savo nuotaika. Dabar „atmestasis“ – šiuo metu Aristavėlės dvare vykstančios E. Kniūkštaitės jubiliejinės parodos „vinis“, puošiantis ir parodos plakatą – „Sveika, Marija“ („Muziejaus Madona“).

E. Kniūkštaitės paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ traukia bažnyčios lankytojų akis ir širdis. Darbas įkomponuotas XIX a. II p. neobarokiniame altoriuje, prie kurio pirmiausia dera spalviniu sprendimu: šaltoki rudai alyviniai fono draperijos tonai – prie balintos kakavos spalvos altoriaus kolorito, gelsvų spalvų spektras (nuo šiltos aukso spalvos aureolių, rugių varpų Vaikelio rankose ir ilgų, palaidų Marijos plaukų iki šaltesnio garstyčių atspalvio klostėmis krentančios jos suknelės – prie bronzos spalva tonuotų drožybinių altoriaus detalių, balta Marijos skraistė ir Vaikelio perizonijus – prie balkšva spalva dažytų altoriaus dalių. Foninė draperija, trijose vietose surišta kaspinėliais, savo klostėmis atkartoja altoriaus sparnų augalinių riesčių motyvus. Paveikslas dekoratyvus, tapyba sausoka, pagrindinė išraiškos priemonė – linija, piešinys.⠀

Paveiksle, tamsoko fono išryškinta, vaizduojama sėdinti Švč. Mergelė Marija, ant kelių laikanti stovintį vaikelį Jėzų. Abi figūros pasisukusios į dešinę pusę, Marija sulenktomis rankomis rūpestingai prilaiko Vaikelį, rankutėse turintį puokštę iš rugių varpų, laukų ramunių ir rugiagėlių. Vaikiško veidelio Marija vaizduojama susimąsčiusi, žvilgsnį nukreipusi „į save“, Vaikelis su švelnia šypsena žvelgia į žiūrovą. Marijos galvą dengia lengva balta skraistė, Vaikelis nuo pusės įsuktas į po jo kojom krentantį baltą audinį. Abiejų galvas rėmina aureolės su įrašais: Marijos – „AŠ ESU VIEŠPATIES TARNAITĖ“, Vaikelio – „AŠ ESU GYVOJI DUONA“.⠀

2011 m. specialiai didžiajam bažnyčios altoriui nutapytą paveikslą „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ E. Kniūkštaitė padovanojo muziejui.

Iki 2017 m. altorius stovėjo su dalinai išardytu viršutiniu tarpsniu. Ir tik 2017 m., vykdant tęstinį LKT projektą, jį konservavus ir panaudojant autentiškas išlikusias detales atkūrus jo viršų, didysis altorius su tituliniu E. Kniūkštaitės paveikslu „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ suspindo visu savo grožiu.

                                                                                                           Menotyrininkė Ina Dringelytė