Prieš 159-erius metus, 1863 m. gegužės 7–9 d., prie Biržų vyko tris dienas trukusios didžiausios per 1863 m. sukilimą Lietuvos sukilėlių būrių kautynės su Rusijos kariuomene. Kitais metais minėsime Biržų mūšio ir 1863–1864 m. sukilimo – Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir dalies Ukrainos tautinio ir socialinio išsivadavimo kovos iš Rusijos imperijos gniaužtų 160-asias metines.
Šios dienos Eksponato byloje pristatoma kaltinė stogastulpio viršūnė yra eksponatas, tiesiogiai menantis ir liudijantis to laikmečio įvykius, vietą ir bene vienintelis muziejaus senosios kalvystės eksponatas, kurio istoriją bent iš dalies žinome.
Ši kaltinė viršūnė, buvusi pažymėta 1864 m. data, puošė dviejų aukštų stogastulpį, pastatytą atminti Biržų (Gudiškio) kautynėms – didžiausiam Lietuvos sukilėlių būrių, vadovaujamų Zigmanto Sierakausko (1826–1863) ir Boleslovo Koliškos (1837–1863) susirėmimui su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais per 1863 m. sukilimą. Kautynės vyko 1863 m. gegužės 7–9 d. Biržų girios pakraštyje prie Medeikių, Gudiškio ir Šniurkiškių kaimų. Čia pavėluotai atvykę Antano Mackevičiaus (1828–1863) dalgininkų būriai jau nebegalėjo pakeisti tragiškos kautynių baigties, o sužeistas Z. Sierakauskas ir B. Koliška pateko nelaisvėn ir vėliau buvo nužudyti Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
Stogastulpio vaizdas išlikęs žinomo fotografo Mečislovo Sakalausko istorinėse 1978 m. nuotraukose, kur viršūnės vėjarodyje matosi 1864 m. data. Atskirai viršūnės nuotrauka publikuota1992 m. Lietuvių liaudies meno Mažosios architektūros III knygoje (il. 149), kur stogastulpio buvimo vieta nurodoma kaip Medeikių kaimas. Būtent ši nuotrauka 2020 m. ir padėjo atpažinti daug detalių ir vėjarodį su data praradusią 1864 m. originalią stogastulpio viršūnę, esančią mūsų muziejaus fonduose.
Tas pats stogastulpis 1978 m. ekspedicijoje, sekusioje A. Mackevičiaus takais, buvo įamžintas ir žymaus istoriko, kraštotyrininko, publicisto, Kovo 11-osios Akto signataro Gedimino Ilgūno (1936–2010) nuotraukoje. Čia stogastulpio viršūnėje jau nebesimato 1864 m. datos. Tačiau G. Ilgūnas pateikia itin vertingą informaciją šios ekspedicijos užrašuose, kur minimas ir mus dominantis 1864 m. stogastulpis:
Nuo Medeikių iki Gudiškiųˡ kaimo, kuriame vyko 1863 m. gegužės 8 d. kautynės, apie 7 kilometrus. Didžiausių 1863 m. sukilimo kautynių vietoje yra paminklas čia palaidotiems žuvusiems sukilėliams. Po kautynių prie Gudiškių kaimo vienkiemio eigulys Petrauskas, padedamas kitų aplinkinių kaimų vyrų, pamiškėje, kur buvo daugiausia kautynėse žuvusiųjų sukilėlių kūnų, iškasė didelę duobę ir juos palaidojo. Ant broliško kapo pastatė medinį kryžių. Po metų, 1864-aisiais, žuvusiųjų atminimui prie savo trobos pastatė koplytstulpį², kuris išstovėjo daugiau nei šimtą metų. 1978-aisiais (…), renkant medžiagą apie A. Mackevičių, koplytstulpis prie Petrauskų namo tebestovėjo, tačiau devintojo dešimtmečio pradžioje kažkur dingo.
(G. Ilgūnas naudoja Gudiškių kaimo pavadinimąˡ, o stogastulpį vadina koplytstulpiu²).
1864 m. stogastulpio viršūnė, kokią ją mes dabar turime muziejuje, per daugelį metų yra gerokai nukentėjusi, praradusi reikšmingą dalį detalių, ypač vėjarodį su data. Kryžius-saulutė sukomponuota aplink centre esantį plokščią žiedą. Pagrindinė vertikalė – plokščias kotas su platėjančia trikampe tvirtinimo dalimi nutrūksta ties žiedu ir yra pratęsta žiedo viršuje. Ji pabrėžta dviem plokščiais pusmėnuliais su į viršų nukreiptais ragais – vienas pritvirtintas centrinio žiedo apačioje, kitas – viršuje. Pagrindinės horizontalės plokšti spinduliai taip pat dekoruoti pusmėnuliais, kurių ragai nukreipti nuo centro į priešingas puses. Tarpuose tarp vertikalės ir horizontalės įstrižai sukomponuoti plokšti, galuose dvišakiai spinduliai, tarp jų buvę sudvigubinti ploni banguoti spinduliai išlikę tik du, dar vieno – tik fragmentas.
1990 m. šis Biržų kautynių atminimo stogastulpis su kaltine viršūne buvo atkurtas LLBM Aukštaitijos kaimo Kirdeikių sodyboje. Jo autorius – žinomas tautodailininkas Algirdas Vaištaras. Stogastulpio viršūnė čia yra artima originalui, išskyrus tai, kad tarp pagrindinių spindulių išdėstyti lygūs plonesni, o ne banguoti sudvejinti spinduliai. Pačiame stogastulpyje taip pat matome atkurtą M. Sakalausko nuotraukoje aiškiai besimatančią šv. arkangelo Mykolo skulptūrėlę.
Šis Kirdeikių sodyboje esantis stogastulpis 2003 m. buvo atnaujintas muziejaus resrtauratoriaus Algirdo Šalkausko, skulptūrėles naujai polichromavo restauratorė Elena Kniūkštaitė.
Stogastulpio viršūnė, tiesa, ne visai tiksliai, be vėjarodžio su data ir kitomis laisviau traktuotomis detalėmis, mūšio 130-mečiui 1993 m. buvo atkurta ir valstybės saugomame, 1863 m. sukilimo Gudiškio mūšio vietą žyminčiame stogastulpyje, netoli kurio yra ir ten žuvusių sukilėlių kapas. Stogastulpį sukūrė Saulius Kontrimas, skulptūrų autoriai – žinomas tautodailininkas, žurnalistas, Biržų rajono savivaldybės Garbės pilietis Algirdas Butkevičius ir jo sūnus Vaidotas Butkevičius. Stogastulpį 1993 m. birželio 14 d. pastatė Panevėžio žygeiviai – kraštotyrinio sąjūdžio Lietuvoje dalyviai.
O štai G. Ilgūnas, nurodęs kad „1978-aisiais (…), renkant medžiagą apie A. Mackevičių, koplytstulpis prie Petrauskų namo tebestovėjo, tačiau devintojo dešimtmečio pradžioje kažkur dingo“, nežinojo, jog stogastulpis buvo pervežtas į LLBM, restauruotas ir šiuo metu stovi Račkiškės koplyčioje.
Originalų Gudiškio stogastulpį muziejuje 2003 m. „gydė“ restauratorius A. Šalkauskas. Išlikęs autentiškas stogastulpio stiebas ir dalis autentiškų stogelių atramų bei puošybos elementų, kiti buvo atkurti sekant originaliomis detalėmis. A. Šalkauskas nurodė, kad ant stogastulpio stiebo esančios Nukryžiuotojo figūrėlės dalys yra vienintelės išlikusios iš visų stogastulpyje buvusių skulptūrų. Originalaus stogastulpio viršų puošia kaltinė viršūnė, šiek tiek besiskirianti nuo originalo. Pagal A. Šalkausko brėžinius viršūnę sukūrė muziejaus kalvis Gediminas Dragūnas.
Kad ir kaip stengiausi atkurti šio stogastulpio patekimo į LLBM detales, to padaryti man nepavyko. Man negalėjo padėti ir muziejaus senbuviai – dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas, dr. Nijolė Andrejevienė, o taip pat 2005 m. jau restauruoto stogastulpio mokslinį pasą parengusi buvusi muziejaus darbuotoja Nemira Gutautienė. Daugiausia informacijos pateikė restauratorius A. Šalkauskas, už ką esu labai dėkinga. Visiems dėkoju už pastangas ir norą man padėti, tačiau suprantu, kad prabėgę metai nusinešė užmarštin daug svarbių ir įdomių detalių, susijusių tiek su 1864 m. Biržų (Gudiškio) stogastulpiu, tiek su išlikusia originalia jo viršūne, kuri, nors ir būdama blogos būklės, yra reikšminga kaip labai svarbių Lietuvai įvykių reliktas ir verta pristatyti Eksponato byloje.
Taip pat dėkoju Gabrielei Brazauskienei iš Biržų turizmo ir verslo informacijos centro, maloniai atsiliepusiai į prašymą padėti, atsiuntusiai mane dominusią informaciją ir patvirtinusiai leidimą publikuoti nuotraukas.
P. S. Rašydama apie stogastulpį, pastatytą atminti Biržų (Gudiškio) kautynėms ir, kaip manoma, sukurtą 1864 m., turiu paminėti kai kurių šio istorinio laikotarpio tyrinėtojų istorikų nuomonę, jog tuo laiku, dėl didžiulių carinės Rusijos valdžios represijų, nebuvo ir negalėjo būti jokių galimybių statyti atminimo ženklų buvusiems sukilimo dalyviams ar įvykiams atminti, tad tikėtina, jog tokie memorialiniai paminklai galėjo atsirasti vėliau, galimai XIX a. pab. Toks spėjimas turi pagrindo, bet taip pat gali būti, jog atokiame vienkiemyje pastatytas stogastulpis, pažymėtas ne 1863 m., o 1864 m. data, iš tiesų buvo sukurtas tais metais, kokie ir buvo vėjarodyje.
Menotyrininkė Ina Dringelytė
Naudota literatūra:
- Lietuvių liaudies menas: Mažoji architektūra. III knyga. Vilnius, 1992, il. 149
- https://gediminasilgunas.lt/zygiai-ir-ekspedicijos/1863-m-sukilimo-vado-a-mackeviciaus-takais-1978-ekspedicijos-uzrasai-ir-fotografijos/
- http://www.tradicija.lt/koplyteles/birzu_koplyteles.htm
- http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=DB1A7FF0333B11E298B8746164617373&inlanguage=lt
- 1863 m. sukilimo Gudiškio mūšio vietos komplekso mūšio vieta, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/72ad2043-bab2-4382-98cb-0f7ad6882759