Dr. E. J. Morkūnui – Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija

Šiandien Prezidento rūmuose Lietuvos liaudies buities muziejaus muziejininkui, etninės kultūros tyrinėtojui humanitarinių mokslų daktarui Eligijui Juvencijui Morkūnui įteikta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija už reikšmingą indėlį į Lietuvos tradicinės architektūros ir amatų tyrimus, išsaugojimą, populiarinimą ir kūrybingą muziejinę veiklą puoselėjant etninės kultūros gyvybingumą.

„Lankytojus į muziejų traukia mūsų tautos kultūrinis paveldas, įvairūs teminiai edukaciniai užsiėmimai, dėmesys, skiriamas vaikams, graži gamta, kalendorinės šventės ir įvairūs renginiai, o kartais tiesiog noras pabūti toliau nuo miesto šurmulio“, – yra sakęs Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Eligijus Juvencijus Morkūnas.

Sveikiname Lietuvos liaudies buities muziejaus mylėtoją ir puoselėtoją dr. Eligijų Juvencijų Morkūną premijos įteikimo proga! Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad jo darbai tiriant ir atskleidžiant etnologijos klodus įvertinti reikšmingu nacionaliniu apdovanojimu.

Eligijus Juvencijus Morkūnas – Lietuvos liaudies buities muziejaus mylėtojas ir puoselėtojas, negailintis jam nei laiko, nei jėgų. Jis – vaikščiojanti technikos enciklopedija, kolegas konsultuojantis ir kitomis temomis. Labai mėgsta fotografuoti, sukaupė didžiulį archyvą, turi fenomenalią atmintį – puikiai prisimena pateikėjus, eksponatų įgijimo aplinkybes, gali nupiešti bet kurį įgytą eksponatą.

Penkis dešimtmečius Lietuvos liaudies buities muziejui paskyręs buvęs ilgametis direktoriaus pavaduotojas informacijai ir muziejininkystei dr. E. J. Morkūnas, šiuo metu einantis vyriausiojo muziejininko pareigas, daug nuveikė įvairiose muziejinio darbo, formuojančio tautinę savimonę ir reprezentuojančio krašto istoriją, etninę kultūrą ir paveldą, srityse.

Dr. E. J. Morkūnas dalyvavo daugybėje etnografinių ekspedicijų, fiksavo, žymėjo tradicinės architektūros pastatus, rinko medžiagą apie įvairius amatus, liaudies techniką (kalves, malūnus, aliejines ir pan.), įgijo apie 30 tūkst. eksponatų, atspindinčių regionų etninę kultūrą, rengė ar kuravo daugiau nei 30 muziejaus ekspozicijų ir parodų. Jis taip pat kuravo muziejinių rinkinių tyrimus, prisidėjo formuojant muziejaus ekspozicijas, parenkant tradicinius pastatus, vadovavo jų perkėlimui į Lietuvos liaudies buities muziejaus teritoriją, prižiūrėjo atstatymo procesą ir tolesnį pritaikymą.

Šiųmetis Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas yra apgynęs humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos vėjo malūnai XIX a.–XX a. pr.“. Jis yra dešimčių mokslinių publikacijų autorius, knygų „Lietuvos miestelių atspindys: muziejaus miestelis“, „Lietuvos technikos paminklai. Vėjo malūnai“, „Senieji amatai“, „Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai“, „Vandens malūnai Rytų Lietuvoje“, Lietuvos liaudies buities muziejaus vadovų „Žemaitija“, „Suvalkija“, „Dzūkija“, „Aukštaitija“ sudarytojas, autorius ar bendraautoris.

Dr. E. J. Morkūnas rengė ir kitus projektus, susijusius su muziejininkyste ir etnokultūros sklaida. Nuo 1991 m. Lietuvos liaudies buities muziejuje organizavo didelio susidomėjimo sulaukusias amatininkų dienas, kurios išpopuliarėjo visoje Lietuvoje. Kartu su kolegomis daugybę metų rengė masiškiausią muziejuje šventę – Užgavėnes, taip pat Žirginio sporto šventes, 2011 m. – dviračių žygį muziejuje „Aplink Lietuvą“, prisimenant Matą Šalčių. Jis taip pat buvo aktyvus Kraštotyros draugijos narys, daugelio ekspedicijų dalyvis (1973 m. KGB fiksuotas vadinamojoje „Kraštotyrininkų byloje“), Krakių kompleksinės kraštotyrinės ekspedicijos sumanytojas ir organizatorius. Jo rūpesčiu buvo surasta ar išsaugota ne viena kultūros vertybė, pavyzdžiui, dievdirbio Vinco Svirskio kapas.

Kultūros ministerijos iniciatyva Jono Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą. Pagal premijos nuostatus ji išmokama ne vėliau kaip vasario 16 dieną, premijos dydis – 800 bazinių socialinių išmokų.