Pagal senuosius lietuviškus papročius Kalėdų šventės ženklas – Didžioji Kaladė, žemaičių dar vadinama – Blukiu, o aukštaičių – Ugnies Mituliu. Tikėta, kad jam galima perduoti ir palikti visas savo kaltes, nuodėmes bei pykčius. Tą galima padaryti, trinktelint per blukį lazda ar kokiu kitu daiktu, galvojant apie tai, kas neišsipildė, kas trikdo ir pykdo mus mūsų viduje.

Sudeginus blukį, bus sudegintos ir jame slypinčios blogybės ir nepritekliai, bus išlaisvinta gausa ir šviesa. Kalėdų Blukis kupinas įkalintų galių, jį sudeginę išvaduosime gėrį, išlaisvinsime mums priklausančią Dieviškąją kūrybos ugnį.

Vienas žmogus to blukio nė iš vietos negalėdavo pajudinti, toks masyvus jis būdavęs. Jo vilkimas suburdavo bendruomenę linksmam ritualui. Kaimo gyventojai užnerdavo virves ant storos medinės kaladės arba kelmo ir vilkdavo ją per visą kaimą, užsukdami į kiekvieną kiemą. Kaimo gale iškilmingai sukurdavo laužą ir sudegindavo. Blukvilkiai visą laiką dainuodavę, šokdavę, per blukį šokinėdavę, netgi visokių pokštų aplankytų sodybų šeimininkams prikrėsdavę.

Tad kviečiame Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 d. 12:00 val. atvykti į Lietuvos liaudies buities muziejų, kur vilksim ir deginsim kalėdinį blukį, o su juo ir visas besibaigiančių metų blogybes supleškinsim – kad ateinantiems metams neliktų.

PROGRAMA

Blukvilkio pradžia 12:00 val. prie Užbradumės (pakelės) karčemos

Blukis atvelkamas į Žemaitijos kaimą:

  • Gintališkėse barometro įrengimas; šeimininkų pyragas
  • Impilties sodyboje pokštai nesvetingiems šeimininkams
  • Darbėnų sodyboje – bendras šokis, žaidimai. Pasivaišinimas kūčiukais

Blukis velkamas sudeginti už Josvainių karčemos, prie apžvalgos bokšto:

  • Blukio deginimas
  • Orų spėjimas
  • Eglutės žvėreliams puošimas
  • Karšta arbata

Renginio pabaiga 14:00 val.

Organizatoriai pasilieka teisę atšaukti renginį dėl blogo oro.

R. Žaltausko nuotrauka