Interaktyvus žemėlapis
Pavasaris 3

ATRADIMAI ARCHYVE: INDAI IR VALGIAI POETO VYTAUTO MAČERNIO TĖVIŠKĖJE

O čia – senolių namas didelis ir tvirtas,

Jame gyvena atkakli, žemaitiška dvasia.

Šiemet minime iškilaus lietuvių poeto Vytauto Mačernio (1921–1944) 100-ąsias gimimo metines. Lietuvos liaudies buities muziejaus archyve taip pat saugoma su šiuo kūrėju susijusi medžiaga (byla LBM-2651). 1991 m. rugpjūčio mėnesį Platelių ekspedicijoje tuometė Buities, verslų ir amatų skyriaus vedėja Janina Samulionytė apklausė pateikėją (gim. 1907 m.), kuri poeto tėviškėje tarnavo 6 metus už mergę.

V. Mačernis gimė Šarnelės kaime, tuometiniame Žemaičių Kalvarijos valsčiuje (Plungės r.). Gausioje šeimoje gimė 13 vaikų (užaugo 7). Vytautas – antrasis. Stambus Mačernių ūkis – 120 ha žemės, 14 ha miško buvo smarkiai praskolintas. Pas Mačernius tarnavo dvi mergės, pusmergė, du vaikiai, pusvaikis, du piemenys. Darbams pakviesdavo dienininkus.

Šeimynai darbus skirstė tėvas – papunis. Šeimyna į šeimininkus kreipdavosi ponia ir ponu. Viena mergė savaitę dirbo prie kuknios, kita ėjo į laukus. Kukninė šėrė kiaules, melžė karves, virė valgį, šlavė, plovė. Sunkiau buvo dirbti prie kuknios. Kita mergė vadinosi laukinė. Ji dirbo laukuose (Lauke vienas darbas, o namuose jovalas ir kiti darbai). Iš laukų grįžusi mergė kartais padėdavo indus suplauti. Dažniausiai ji indus sudėdavo į katilą ir eidavo miegoti pokaičio.

Prie kūtės galo buvo įkasti du pagaliai, ant jų skersinis, ant kurio pakabintas noragas. Mušdami į jį, kvietė valgyti. Į noragą paskambindavo geležimi. Kai išvirdavo pietums katile sriubą, nukeldavo nuo plytos, išeidavo ir paskambindavo.

Pas Mačernius valgydavo kuknioje (bakavojoje). Pusryčiai buvo 7 valandą ryto, pietūs – 12 valandą. Valgė visi kartu, tik tėvas tą patį, bet atskirai. Piemeniui pusryčiams nunešdavo valgyti į lauką. „Ta mergė nešė, kuri prie kuknios buvo“.

Prie vieno stalo galo sėsdavo vyrai, prie kito – moterys. Ant stalo pridėdavo du bliūdus košės. Iš vieno kabino vyrai, iš kito – moterys. Taukai buvo supilti į rindelį ir padėti ant stalo. Į jį įdėdavo šaukštą. Tą šaukštą vadino taukiniu. Košę kabino mediniais šaukštais. Sriubą virė katile ant plytos. Kuri mergė buvo prie kuknios, ta įpildavo sriubą. Du sriubos bliūdus pripildavo ir padėdavo ant stalo. Bliūdas buvo 3–4 litrų talpos. Mergė padėdavo krūvą bliūdelių ir šaukštų ant stalo. Atsisėdus kiekvienas pasiimdavo bliūdelį ir šaukštą.

Darbėnų trobos virtuvė

Žemaitijos sektoriaus Darbėnų trobos virtuvė (bakavoji) per šv. Velykas. Už stalo susėsdavo didelė žemaitiška šeima. Rimgaudo Žaltausko nuotrauka.

Kasdienai per pietus, jei daugiau būdavo mėsos, įdėdavo į lėkštę, o jei mažiau – į molinį bliūdelį. Ponia padalindavo mėsą, kurią kiekvienas imdavo į bliūdelį. Valgė, kaip kas norėjo – pirmiausia mėsą, o paskui sriubą arba atvirkščiai. Mėsą valgė su bulvėm ir duona. Bulves supildavo į bliūdą. Kai suvalgydavo sriubą ir mėsą, atnešdavo rūgusio pieno. Jį pylėsi į tuos pačius bliūdelius ir srėbė su bulvėm.

Pusryčiams patiekdavo košės. Pietums – sriubos bulvynė, batviniai, troškinys šutynė, rudenį – morkynė su aviena. Morkynei įdėdavo truputį bulvių, o morkų daug. Pavalgius pietus, pas Mačernius buvo pokaitis – dvi valandos kartu su pietumis. Pavakariai – pavečerka. Jei arti dirbo – atnešdavo, o jei toliau – skambindavo. Atnešdavo kavos, duonos, iš pieninės pieno padarytą sūrį. Pateikėjos manymu, kavą, atrodo, gėrė iš bliūdelių. Taip pat atnešdavo sviesto, taukų, kiaušinių. Vakarienei – večerei – kruopos, grucė, putrelė.

Rudenį valgė biguzynę. Ją gamino iš avienos plaučių ir kepenų, įdedant prieskonių. Avienos šaltieną virė iš kojų ir galvos.

Sekmadieniais atsigerdavo pieno. Jei aplankydavo svečiai, iškepdavo lietinių blynų su varške, išvirdavo arbatos. Mačerniai svečiams užkaisdavo virdulį – samovarą, padėliodavo atskirus indus.

Mačernis, Vytautas. Žmogaus apnuoginta širdis. V., 1970, P. 118.

Bakava – prastesnis namų kambarys virti, miegoti, kam pasidėti.

Kūtė – tvartas.

Žemaitijos sektoriaus Darbėnų trobos virtuvė (bakavoji) per šv. Velykas. Už stalo susėsdavo didelė žemaitiška šeima. Rimgaudo Žaltausko nuotrauka.

Vyresnioji muziejininkė Janina Samulionytė

Vyresnioji muziejininkė Inga Levickaitė-Vaškevičienė

Renginiai birželį
P
A
T
K
P
Š
S
1
2
3
4
56
7
8
9
10
11
1213
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
282930
Smiley face

Partneriai ir rėmėjai

Malsena_logo 

 

kauno_diena

tau-lt

 

LRT_logo12aidaikitasp4mazas2017
Rumsiskiu_baldai_permatomas fonasLietuve.lt logotipas internetui

 

 


biodinamikos logo

husqvarna-comkaisiadorieciams-logo-tekstas 

Logotipas_Reformacijai500

Lietuvos_muziejai_logotipas_naujasLMA-logo-melynas

 

eeagrants-lttautinio kostiumo metaiLT100-tinklapiams-2
Kult_pav_skaitm_logo_lietuviskas_pakoreguotas_Ilogo_muzieju_kelias_2013_1_dlogo su seseliuETNO_logo_2013_PANTONE_2

 

Products12714-1000x1000-371510