Dar mūsų tėvai ir seneliai liepos 10-sios išvakarėse nerimastingai imdavo dairytis į dangų: rytoj lis ar švies saulė? Mat, nuo seno tikėta, jei tądien lyja, nesiliaus pliaupti septynias dienas, o gal bus lietingos ir visos septynios savaitės ar 40 dienų. Žemaitijoje, kur lietaus dažnai būna per daug, toji diena vadinama „broliais šlapukais“. Kaimo senolių išmintis sako, kad liepos 10-oji diena esanti labai reikšminga antrosios vasaros pusės orams. Jeigu tądien visai nelyja, irgi blogai – prasidės sausra ir rugių derlius bus visai menkas. O sausros metu senovėje žmonės imdavosi maginių veiksmų, kuriais šaukiamas lietus. Vienas toks ,,tikras“ būdas lietui prisišaukti žinomas dzūkų kaimuose. Tai trys kaimo našlės turi traukti plūgą išilgai upelio, ,,ardamos“ vandenį. Rytų kaimynuose išlikęs dar įdomesnis pro senoviškas paprotys: devynios kaimo našlės gali prišaukti lietų, kuolais sutartinai pajudindamos iš vietos didoką akmenį, vadinamą Lietaus dievu. Paprastai palyja po trijų dienų. Tada už malonę akmeniui atsidėkojama – padedama ant jo riestainių, saldumynų. Buvo tikima, kad jo įduboje susirinkęs vanduo yra gydantis. Taigi Septyni broliai miegantys liaudyje siejami su lietingu vasaros periodu. Iš kur atsirado toks palyginimas? Liepos 10-sios rytą danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Jos greičiausiai ir vadinamos tais broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą.
Kol nebuvo astronomijos žiniomis paremto tikslaus kalendoriaus, žvaigždynų pasirodymo ir laidos stebėjimai buvo vienintelė galimybė kasmet pasirinkti teisingus žemės ūkio darbų terminus. Tautos atmintis šiuos senoviškus orų prognozės metodus papročių forma išsaugojo iki šiol. Sietyno žvaigždžių spiečiaus stebėjimai žemdirbių kultūroje padėdavo rugių auginimo ciklus derinti su gamtos periodiniais reiškiniais. Sietyno laida vakaro žaroje – pavasario orės metas; Septynių brolių patekėjimas dienos rytmetį – lietaus laukimas grūdo brandai; spiečiaus kulminacija rugsėjo pradžioje – žiemkenčių sėjos metas.
Pasak etnologo Jono Mardosos – Septyni broliai miegantys – ne tik lietuvių tradicija. Šio mito atsiradimo šaknys – Ukrainoje. Ten ši diena, liepos 10-oji, taip pat be galo svarbi nuspėjant likusios vasaros orus. Septynių brolių miegančiųjų dienos pavadinimas kilęs iš legendos apie septynis brolius – tikėjimo kankinius, kurie statė šventovę Kijeve, o paskui tiesiog užmigo. Jie esą miega iki šiol. Tikėta, kad tie broliai turėję septynias Kristaus žymes ir galią nulemti vasaros orus.
Be Septynių brolių miegančių liepą yra dar pora datų, kurios gali „patikrinti“ Septynių brolių miegančiųjų išpranašautus orus: perkūnija per Magdaleną (liepos 22 d.) žada būsiant daug lietaus, didelė rasa per Onines (liepos 26 d.) – gražų orą rugpjūtį, pradėję rausti šermukšniai – ankstyvą, šaltą žiemą.
Liepos mėnuo Lietuvoje – augalijos vešėjimo, subrendimo metas. Sunoksta vaisiai ir uogos – vyšnios, serbentai, avietės, žemuogės, mėlynės ir kitos. Šeimininkės rankų purtomoje pintinėje vartosi ankstyvosios bulvės, savo eilės laukia agurkai, pomidorai… Gamtos galia stiprina kiekvieno mūsų kūną ir sielą. Juk labai gera pastovėti liepos pavėsyje, pasiklausyti bitelių dūzgimo – kažkaip net šventiška ir didu… Taigi, tikėkimės, kad liepos mėnuo bus draugiškas visiems: ir mums, ir ūkininkams.
Parengė edukatorė Danutė Blaževičienė
