Interaktyvus žemėlapis
Blukis
Paroda_etno
Sasnavos senosios bažnyčios ir jos interjero atkūrimas

Šimtmečiui – 100

100-3

Š i m t m e č i u i – 1 0 0

Lietuvos 100-mečiui skiriame šimtą spalvingų ir originaliai išpuoštų eksponatų,    sukurtų dažniausiai nežinomų tautos talentų – audėjų, drožėjų, tapytojų.

Dzūkiškos lovatiesės – vieni spalvingiausių interjero audinių. Lovatiesės, priklausomai nuo laikotarpio, audimo žaliavų ar vietos tradicijų vadintos paklotėmis, paklodėmis, divonais, rečiau kapomis, dekiais. Jų audimui naudoti siūlai, pagaminti iš ūkyje užaugintos žaliavos: linų, avių vilnos, kanapių. Medvilniniai siūlai naudoti rečiau.   Lovatiesės austos iš dviejų spalvų siūlų ir daugiaspalvės. Dvispalvės lovatiesės dažniausiai audžiamos pluoštiniu pynimu (dimais) arba rinktinės, o daugiaspalvės – drobiniu, ruoželiniu, pluoštiniu pynimu bei kaišytos.

Tapyti baldai Lietuvoje ėmė plisti  XVII a. pb. Renesanso įtakoje. Suvalkietiškos skrynios – išskirtinė ir bene gražiausia tapytų baldų rūšis. Joms būdinga lakoniška konstrukcija, sodrios spalvos, puošyba tapybos laukuose. Kraičių skrynios  susijusios su merginų godomis, ištekėjusių moterų išgyvenimais.Vyro namuose merginos atsivežtos skrynios primindavo gimtuosius namus, artimus žmones, jaunystę. Informaciniame stende rodomi visų Lietuvos etnografinių regionų labiausiai paplitę skrynių tipai.

Rankšluotinė – dekoratyvinė namų puošmena, stebinanti kūrybinės fantazijos turtingumu, sugebėjimu mažoje plokštumoje panaudoti įvairius drožybos būdus ir tapybą. „Lietuvių pakabos rankšluosčiams savo formų turtingumu ir įvairove, kompozicine sudėtimi pralenkia viską,  ką galima sutikti Europos liaudies drožybos dirbiniuose“ (J. Grabowski. Sztuka ludova w Europe. Arkady. 1978. p.100). Meistraujantys vaikinai rankšluostines dovanodavo mylimai merginai, o ši, net ištekėjusi už kito, visą gyvenimą puoselėdavo šiltus jausmus dovanotojui.

Smulkios audimo verpimo technikos dalys – prieverpstės ir nyčių pakabai –išsiskiria sudėtinga ornamentika, archaiškumu, simbolių įvairove. Ornamentuotą prieversptę  jaunuolis dovanodavo mylimąjai,  brolis seseriai, vyras žmonai. Tikėta, kad puošni prieverpstė neša namams laimę, darną ir turtus.

Skryniose eksponuojami įvairių regionų kraitiniai audiniai, rankšluostinėse – dekoratyviniai rankšluosčiai. Baltiems audiniams puošnumo suteikia raudonai užausti galai, nėriniai ir pinikai. Raidės rankšluosčių galuose – rankšluosčio savininkės inicialai.

Margos skrynios, lovatiesės, rankšluosčiai, įmantrūs medžio drožiniai ilgą laiką puošė Lietuvos kaimo gyventojų gyvenamąsias patalpas, suteikdamos joms gyvumo ir žaismingumo.

Parodą kūrė:

Etnologai: Erika Nenartavičiūtė, Vingaudas Baltrušaitis

Dailininkė Neringa Norvaišaitė100-2100-1

Renginiai lapkritį
P
A
T
K
P
Š
S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
222324
25
26
27
28
29
30
Smiley face

Partneriai ir rėmėjai

Malsena_logo

 

 

 

kauno_diena

tau-ltLRT_logo12aidaikitasp4mazas2017
Rumsiskiu_baldai_permatomas fonas

 

Lietuve.lt logotipas internetui 


biodinamikos logo

husqvarna-comkaisiadorieciams-logo-tekstas 

Logotipas_Reformacijai500

Lietuvos_muziejai_logotipas_naujasLMA-logo-melynaseeagrants-lttautinio kostiumo metaiLT100-tinklapiams-2
Kult_pav_skaitm_logo_lietuviskas_pakoreguotas_Ilogo_muzieju_kelias_2013_1_dlogo su seseliu