Interaktyvus žemėlapis
Sasnavos senosios bažnyčios ir jos interjero atkūrimas
Paroda

Sėkmingai įgyvendintas tęstinio restauravimo projekto III etapas

Lietuvos liaudies buities muziejuje rugsėjo 7 d. vykusi turininga šventė ir mokslinė konferencija, skirtos muziejaus miestelyje atkurtos Sasnavos senosios bažnyčios 200 metų sukakčiai, į šoną kiek nustūmė informaciją, jog prieš pat bažnyčios jubiliejaus šventę buvo baigtas sėkmingai įgyvendinti tęstinio trijų etapų restauravimo (konservavimo) projekto III etapas, užbaigęs Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „LLBM bažnyčios Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Jurgio altorių retabulų restauravimas 2015–2017 m.“, skirtą restauruoti (konservuoti) pagrindinius atkurtosios bažnyčios interjero eksponatus – du autentiškus šios bažnyčios altorių retabulus.

 

2015–2016 m. sėkmingai įvykdžius projekto I ir II etapus bei įgyvendinus visus šiuose dviejuose projekto etapuose užsibrėžtus uždavinius ir tikslus, baigiamajame, III projekto etape, buvo likęs didžiojo Švč. Mergelės Marijos (buv. Švč. Trejybės) altoriaus retabulo tvarkymas, jo pirminio silueto ir antro tarpsnio atkūrimas.

 

III etapas žadėjo būti pats įtempčiausias ir sudėtingiausias. Pirma: buvo planuojamas neilgas, bet labai intensyvus darbų atlikimo grafikas – vos trys mėnesiai (nuo gegužės mėnesio pabaigos, kuomet paaiškėjo projekto finansavimas iki rugsėjo, kuomet laukė muziejuje atkurtosios bažnyčios iškilmingas 200 metų sukakties minėjimas), tad atsižvelgiant į tai bei realiai vertinant ribotas finansavimo galimybes, buvo suplanuotas II etape visiškai pasiteisinęs variantas – altoriaus retabulo konservavimas nepašalinant uždažymų, bet su daliniu atkūrimu, atstatant prarastas drožybines detales. Antra: šį kartą restauratoriams teko sudėtingesnė užduotis nei tik konservuoti retabulą, reikėjo atkurti pirminį didžiojo altoriaus siluetą ir ekspozicinį vaizdą, atstatant jo antrą tarpsnį, kurio jis neteko, kaip naujai išsiaiškinta, 1961 m., iš Sasnavos naujosios (dabartinės) bažnyčios jį perkėlus į nedidelę gretimos Patilčių parapijos bažnytėlę, kur jam netilpus, jis buvo pažemintas, nuardžius viršutinį skydą, dalį jo detalių ir palikus tik dalinai sumontuotą viršų. Su pusiau nuardytu viršutiniu tarpsniu didysis altorius Patilčių bažnyčioje išbuvo iki 2009 m., kuomet buvo grąžintas į „namus“ – muziejuje atkurtą Sasnavos senąją bažnyčią. Profesionalus titulinis „Švč. Trejybės“ paveikslas liko Patilčiuose, o muziejuje altorių papuošė E. Kniūkštaitės „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“, nes atkurtoji bažnyčia atgavo 1817 m. jai suteiktą Švč. Mergelės Marijos Gimimo titulą.

 

Nuotr. iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus archyvo ir I. Dringelytės

 

Laimei, trūkstamos didžiojo altoriaus antro tarpsnio detalės buvo surastos Sasnavos dabartinės bažnyčios koplyčioje, prikaltos atsitiktinėse vietose prie kito senojo, Šv. Jurgio altoriaus, dabar stovinčio muziejuje atkurtos bažnyčios koplyčioje ir konservuoto projekto II etape. Detalės buvo blogos būklės, aplūžę, aptrupėjusia, ryškia polichromija, tad buvo išvežtos į LDM P. Gudyno restauravimo centrą tyrimams.

 

Vykdant tęstinio projekto III etapą, buvo numatyta pasinaudoti ir dar viena II etapo patirtimi: atidengti ir palikti žvalgomuosius zondus, atskleisiančius autorinės polichromijos išlikimo kiekį ir būklę bei leisiančius sukurti informatyvias vizualizacijas, kuriose bus galima matyti retabulo polichromijos sluoksnius ir pirminį, maždaug 1877 m. retabulo spalvinį vaizdą.

 

Nuotr. Inos Dringelytės

 

Restauravimo (konservavimo) projekto III etapo užduotis sėkmingai įveikė  ankstesnius du etapus įvykdžiusi LDM P. Gudyno restauravimo centro restauratorių komanda: jai vadovavusi polichromuoto medžio restauratorė-ekspertė, VDA Paminklotvarkos katedros dėstytoja Greta Žičkuvienė; šios katedros docentas, aukščiausios kvalifikacinės kategorijos molbertinės tapybos restauratorius Linas Lukoševičius ir aukščiausios kvalifikacinės kategorijos polichromuoto medžio bei I kategorijos molbertinės tapybos restauratorius Rolandas Vičys.

 

Nuotr. Inos Dringelytės

 

Pagal griežtą darbų atlikimo grafiką buvo atliktos visos užsibrėžtos užduotys: drožybinės retabulo dalys buvo nuvalytos, dezinfekuotos, mediena ir byranti polichromija sutvirtintos, atliktos autentiškos polichromijos paieškos žvalgomųjų zondų pagalba, išdrožti ir primontuoti trūkstami drožybos fragmentai. Nors buvo planuota išmontuoti tik atskiras altoriaus dalis, prasidėjus darbams paaiškėjo, jog teks išardyti visą altorių: atkuriant antrą tarpsnį, altorius gerokai paaukštėjo, tad buvo ieškoma sprendimo kaip jį sutalpinti esamoje erdvėje – išardyta altoriaus pakyla, pažeminta mensa ir net svarstytas nedidelio bažnyčios lubų plotelio išardymas ir pakėlimas virš atkurto retabulo antro tarpsnio, tačiau to neprireikė ir altorius idealiai įsiterpė iki pat lubų galinėje presbiterijos sienoje. Apskaičiuojant aukščius restauratoriams talkino ir altoriaus pertvarkymo projektą paruošė muziejaus Architektūros skyriaus vedėjas R. Aranauskas. Pagaliau buvo išspręstas ir teisingas altoriaus retabulo pastatymas, už mensos suprojektavus papildomą, platesnę už mensą panelę, ant kurios gražiai „atsistojo“ plačiausia altoriaus retabulo dalis.

 

Galutinai altorius buvo sumontuotas vos kelios dienos prieš muziejaus miestelio bažnyčios jubiliejaus šventę, o rezultatas maloniai nustebino ir nudžiugino pirmiausia pačius projekto vykdytojus. Savo pirminį siluetą, antrą tarpsnį ir proporcijas atgavęs, išpuoštas ir žalumynais apipintas – taip didysis altorius pasitiko rugsėjo 7 d. šventės svečius.

 

Mokslinėje konferencijoje restauratorių komandos paruoštą bendrą pranešimą apie viso trijų etapų restauravimo (konservavimo) projekto įgyvendinimą, iššūkius ir pasiektus rezultatus perskaitė tęstinio projekto vykdymo vadovė Greta Žičkuvienė.

 

Rolandas Vičys parengė didžiojo altoriaus retabulo pirminės polichromijos ir polichromijos sluoksnių vizualizacijas. Paaiškėjo, jog didžiojo altoriaus ir paeitais metais konservuoto Šv. Jurgio altoriaus pirminės polichromijos sluoksniai yra identiškos – šviesiai žalios (salotinės) spalvos.

 

Vizualizacijų autorius Rolandas Vičys

 

Taigi, restauravimo (konservavimo) projekto sumanymo ir realizavimo komanda įgyvendino dar 2014 m. užsibrėžtus tikslus: iki 2017 m. rugsėjo mėn., kuomet LLBM buvo paminėta atkurtosios Sasnavos senosios bažnyčios 200 metų sukaktis, buvo atlikti abiejų altorių retabulų tyrimai, šie retabulai konservuoti, atkurtos prarastos drožybinės jų detalės, atstatytas didžiojo altoriaus antras tarpsnis, restauruotas „Šv. Jurgio“ paveikslas, o mokslinėje konferencijoje išsamiai pristatytas visas LKT finansuotas, užbaigtas tęstinis trijų etapų restauravimo (konservavimo) projektas.

 

Baigiamojo, III etapo metu stabilizavus blogą didžiojo Švč. Mergelės Marijos altoriaus retabulo būklę ir atkūrus ekspozicinį jo vaizdą, buvo išsaugotas reikšmingas XIX a. III treč. Užnemunės neobarokinių altorių pavyzdys, reikšmingas LLBM eksponatas ir svarbiausias muziejuje atkurtos Sasnavos senosios bažnyčios interjero elementas.

 

 

                                                                                                             Ina Dringelytė,

                                                LLBM menotyrininkė, restauravimo projektų vadovė

Renginiai gruodį
P
A
T
K
P
Š
S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Partneriai ir rėmėjai

110610_TV3_Logo_RGBMalsena_logo

 

 

 

kauno_diena

tau-ltaidaikitasp4mazas2017
Rumsiskiu_baldai_permatomas fonas

 

Lietuve.lt logotipas internetui 


biodinamikos logo

husqvarna-comkaisiadorieciams-logo-tekstas 

Logotipas_Reformacijai500

Lietuvos_muziejai_logotipas_naujasLMA-logo-melynaseeagrants-lttautinio kostiumo metaiLT100-tinklapiams-2
Kult_pav_skaitm_logo_lietuviskas_pakoreguotas_Ilogo_muzieju_kelias_2013_1_d