Interaktyvus žemėlapis
Elenos Kniūkštaitės paroda
Linos Jonikės paroda „Paslaptys II“
Medžio skulptūrų paroda

RECEPTAS NORINČIOMS IŠTEKĖTI – JEI NEPAGELBĖS, TAI TIKRAI NEPAKENKS

Atrask stebuklingąjį piršlį muziejaus Aukštaitijos kaime!

„Į rytus nuo Biržų, Egeniškio laukuose, kur kryžiuojasi platūs vieškeliai, legendomis ir padavimais apipinta šimtamečių liepų apsupty stūkso septynmetrė koplytėlė. Su įmontuota žmogaus dydžio ąžuoline, metalu kaustyta skulpturėle, liaudyje vadinama Jonuku. Tai – nuskriaustųjų užtarėjo simbolis. Ypatingą pagarbą šv. Jonui rodė merginos. Prieš Jonines koplytėlė skęsdavo gėlėse, žalumynuose. Trokštančios greičiau ištekėti, Jonuką lankė trumpiausios nakties sutemoms apglėbus laukus. Jos gražiausiais žodžiais meldė būti jų piršliu ir tris kartus bučiavo statulą. Biržų apylinkių žmonės tvirtai tikėjo šventojo stebuklingumu.“ [1]

Tikslią vidurvasario šventės data – birželio 24 d. – nustatė krikščionybė, suteikdama globėją Joną Krikštytoją. Senovėje buvo tikima ilgesniu ypatingu laikotarpiu – ilgiausių dienų ir trumpiausių naktų. Tuomet, gausiausiai saulės apdovanotas šviesa, kiekvienas žiedas sukaupia energiją naujam gyvybės ratui pradėti, net rugiai surasoja. Rasojimas – ne tik vandens lašeliai, vakare atgaivinantys augmeniją. Tai ir rugių žydėjimas, po kurio užsimezga naujas grūdas – vaisius, galėsiantis pradėti naują gyvybės ratą. Naujo kūrime dalyvauja priešybės – šviesa ir tamsa, ugnis ir vanduo, vyras ir moteris. Jaunystė – žmogaus žydėjimas. Kiekvienam žiedui tai – vienintelė akimirka, tačiau ypatingas laikas ilgesnis. Šiemet saulė aukščiausiame taške sustos birželio 22 dieną, o diena viena minute sutrumpės 25 d. Pagauk savąją akimirką, surask ir išbandyk mūsiškio Jonuko patikimumą ne pabučiavimais, o mintimis. Juk ir dabar teigiama, jog mintys materializuojasi. Kas žino – jų ar Jonuko dėka imsi ir atrasi savąjį paparčio žiedą – meilę – iki kitų Joninių…

Muziejuje, Aukštaitijos kaime galite rasti du Jonukus – stogastulpyje iš Biržų prie Kirdeikių pirkios (nuotraukoje) ir viename iš šventųjų paveikslų Gyvakarų gryčioje, kurioje primenami mergvakario papročiai. Lietuvių liaudies mene buvo populiarios dviejų šventųjų Jonų skulptūros – šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono Nepomuko. Neretai abi skulptūros, ypač Žemaitijoje, būdavo vadinamos meilybiniu šv. Jonelio vardu. Šiuos skirtingus šventuosius vienija liaudyje paplitusi abiems bendra jų veiklos samprata – apsauga nuo nelaimių prie vandens ir vandenyje, vaiduoklių ir piktųjų dvasių. Jonas Krikštytojas, kurio gimtadienis minimas birželio 24 dieną, dažniausiai vaizduojamas krikštijantis Jėzų. Šv. Jonas Nepomukas minimas gegužės 16 dieną – jis vaizduojamas su penkių arba septynių žvaigždžių nimbu. Kurį iš jų atradote muziejuje?

Daugiau stebuklingos trumpiausios metų nakties paslapčių ir burtų galėsite išbandyti Joninių šventėje birželio 23 d. 18 val. Dzūkijos kaime, o nuo 20 val. prie Klojimo teatro pabraidyti per užburiančias atmosferas su muzika kvies Joninių Garsovaizdžiai. Kviečiame!

[1] Gražioji Lietuva, 1936, Nr. 27 – kn. Nijolė MARCINKEVIČIENĖ. Rasos, Joninės, Kupolės, p. 5

DSC_0567

Renginiai liepą
P
A
T
K
P
Š
S
1
2
3
45
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
Smiley face

Partneriai ir rėmėjai

Malsena_logo 

 

kauno_diena

tau-lt

 

LRT_logo12aidaikitasp4mazas2017
Rumsiskiu_baldai_permatomas fonasLietuve.lt logotipas internetui

 

 


biodinamikos logo

husqvarna-comkaisiadorieciams-logo-tekstas 

Logotipas_Reformacijai500

Lietuvos_muziejai_logotipas_naujasLMA-logo-melynas

 

eeagrants-lttautinio kostiumo metaiLT100-tinklapiams-2
Kult_pav_skaitm_logo_lietuviskas_pakoreguotas_Ilogo_muzieju_kelias_2013_1_dlogo su seseliuETNO_logo_2013_PANTONE_2

 

Products12714-1000x1000-371510