SAIKO MATŲ PARODA

„Ein tėvelis į svirnelį, nešas avižų saikelį“

Iki XX a. pirmos pusės tiek valstietis, tiek miestelėnas kasdien seikėjo ir svėrė grūdus, miltus, vilną, linus. Šeimininkas, važiuodamas į malūną, pasverdavo grūdus. Šeimininkė, prieš kepdama duoną, atseikėdavo miltus.
Dažniausiai naudojami saikai buvo gorčius, siekas ir pūras, rečiau – pusgortis, dvigortis, pussiekis, puspūris, kaŕčius, puskartė. Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo naudojama Rusijos imperijos matų sistema. 1920 m. įvesta metrinė matų, saikų ir svarstyklių sistema.
Saiko matai dingo iš mūsų gyvenimo, jie liko tik senolių prisiminimuose, literatūros kūriniuose ir muziejuose.
Lietuvos liaudies buities muziejaus žemės ūkio temai priskirtų saiko matų rinkinį sudaro 125 eksponatai: 66 gorčiai, 11 siekų, 11 puspūrių, 10 pusgorčių, 9 kaŕties ketvirčiai, 6 pūrai, 4 dvigorčiai, 3 pussiekiai, 3 kaŕčiai, 2 puskartės.
Saiko matai eksponuojami visose muziejaus sodybose, tik dažnas lankytojas jų nepastebi ar palaiko paprasčiausia pintine, statine. Muziejaus miestelyje, Urmininko name iš Kėdainių įrengta saiko matų ir svarstyklių ekspozicija.

„Tais laikais javams matuoti vartojo ne svorio, bet tūrio matus. Taip buvo daug patogiau. Lietuvoje javus matavo pūrais ir gorčiais. Taigi gorčius ir pūras buvo pagrindiniai biralų matai. Turguje gorčiais pardavinėjo obuolius, kriaušes, karčiamose – alų, degtinę ir t.t. Kaimo žmonės dėl patogumo turėjo pasidirbę puspūrio talpos medines statinaites, medinius ar iš šiaudų pintinius gorčius ir pusės puspūrio (12 gorčių) siekus“. (Antanaitis B. Vaikystė Oreliuose).

Gorčius – skysčių ir biralų matas arba tokios pat talpos medinis, pintas, metalinis indas, lygus 2,82 ar 3 litro.

„Brolis Jonas nusivedė kalėdininkus į svirną, į klebono maišą įpylė šešis gorčius (apie tris kilogramus) rugių, vargonininkui – keturis, zakristijonui – du ir špitolninkui, kuris nešioja maišus, vieną gorčių. Iš viso trylika gorčių“. (Lingvevičius L. Sudiev, senove!).

Siekas, saikas, sykelis – biralų saiko matas arba tokios pat talpos medinis, pintas indas, lygus 6 arba 4 gorčiams. Pintas siekas naudotas ir kaip sėtuvė.

„Paskui prisipylė sieką sėklos, užsikabino ant kaklo, persižegnojo ir ėmė sėti.“ (Antanaitis B. Vaikystė Oreliuose).

Pūras – biralų saiko matas arba tokios pat talpos medinis, pintas indas, lygus 24 gorčiams. Kai kurių javų pūras prilygo vienam lietuviškam centneriui (50 kg).

„1893.III.5 Čepauskienės Juzefos, gyv. Tauragėje, bute pristavas rado slaptą liet. mokyklą, kurioje ji skaityti ir tikybos mokė 3 savo ir 2 giminaičio Antano Jurgėlos berniukus. Iš pastarojo už darbą turėjo gauti 2 pūrus bulvių. Rasta 13 liet. knygų“. (V. Merkys. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864-1904).

„Jeigu ūkininkas jau pagyvenęs žmogus, nešiodamas javus, pamini jaunystę: „Ot, ar čia seniai, būdavo, prisipilu pūrą, švyst užsimetu ant pečių ir einu kaip dykas; dabar puspūrio jau nešti užtenka; kur ta sveikata dingo, nežinau, o rodos, viskas tebėra kaip buvę”. Geruose metuose iš jaujos gaunama keturi pūrai rugių, vadinasi, iš kapos – pūras; pasturlakų čia nėra. Prastuose metuose gaunama du pūru ir pusė pūro pasturlakų, bet ir pirmalakai nedaug skiriasi nuo pasturlakų“. (Katkus M. Raštai).

Kaŕtis, kaŕčius – biralų saiko matas, lygus 32 gorčiams. XVI–XVIII a. perimtas iš Lenkijos.

„Prienų parapijos palivarke rasta rugių 12 kaŕčių grūdais, … žieminių kviečių 4 kaŕčiai; miežių 4 kaŕčiai; avižų 7 kaŕčiai; žirnių 6 kaŕčiai; grikių 6 kaŕčiai; sukalėdotų miežių 20 kaŕčių; sukalėdotų avižų 26 kaŕčiai“. (Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno Dekanato vizitacija. Lietuvos istorijos šaltiniai. VI tomas).