Dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas.

Šiemet daktaras Eligijus Juvencijus Morkūnas švenčia gražų gyvenimo ir darbo muziejuje jubiliejų. Lietuvos liaudies buities muziejui jis paskyrė 50 savo gyvenimo metų. Ši paroda atspindi tik dalelę jo asmenybės ir nuveiktų darbų.

Eligijus Juvencijus gimė 1945 metų rugsėjo 7 dieną (dokumentuose – 27) Kėdainiuose, dešiniajame Nevėžio krante – istorinėje Žemaitijoje, todėl save laiko žemaičiu. Nuo mažumės labai domėjosi istorija. Eidamas iš mokyklos, dažnai užsukdavo į Kėdainių muziejų, prenumeruodavo tęstinį leidinį „Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai“. Su broliu Remigijum dviračiais išvažinėjo visas Kėdainių apylinkes (Vinco Svirskio, Antano Mackevičiaus gyvenimo keliais), aplankė buvusių dvarų vietas, studijų metais ir Vakarų Baltarusiją bei Mažąją Lietuvą.

1970 metais Eligijus Juvencijus Vilniuje pamatė ant stulpo priklijuotą skelbimą, kad organizuojama ekspedicija į Gervėčius. Jos vadovas buvo Norbertas Vėlius. Eligijus Juvencijus čia rinko medžiagą apie pirtis, piešė įvairius etnografinius objektus. Po ekspedicijos etnografas Stasys Daunys pakvietė jį dirbti į neseniai susikūrusį Lietuvos liaudies buities muziejų moksliniu bendradarbiu, atsakingu už liaudies techniką. Čia dirbdamas ir susidomėjo malūnais bei kitu technikos paveldu.

1974 metais E. J. Morkūnas pradėjo tyrinėti Lietuvos miestelių architektūrą ir buitį, rūpinosi pastatų atranka, komplektavimu bei ekspozicijomis. Per visus darbo muziejuje metus įgijo daugiau nei 30 000 eksponatų. Jam pasiūlius į muziejų buvo atkelta dauguma miestelio ekspozicijos bei kitų muziejuje esančių pastatų. Jis pats rūpinosi ne tik šių pastatų įsigijimu, bet ir jų išardymu, gabenimu bei pastatymu. Eligijaus Juvencijaus iniciatyva muziejaus miestelį papuošė Šv. Florijono skulptūros kopija iš Tryškių.

E. J. Morkūnas surinko didžiąją dalį liaudies technikos ir miestelio ekspozicijoms reikalingų eksterjero ir interjero eksponatų, įrengė per 40 ekspozicijų. Jo nuopelnu muziejuje atsirado Tremties ir Rezistencijos sektorius su partizanų žemine, vagonu, jurtos rekonstrukcija. Dirbdamas muziejuje, E. J. Morkūnas 1979 metais baigė Vilniaus universiteto istorijos fakultetą. 1993 metais tapo humanitarinių mokslų daktaru, apgynė disertaciją „Lietuvos vėjo malūnai XIX a.–XX a. pirmoje pusėje“. Jis taip pat yra atestuotas nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialistas, technikos vertybių ekspertas.

E. J. Morkūnas yra dešimčių mokslinių publikacijų autorius, knygų „Lietuvos technikos paminklai. Vėjo malūnai“, „Senieji amatai“, „Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai“, „Vandens malūnai Rytų Lietuvoje“, „Lietuvos miestelių atspindys: Muziejaus miestelis“ taip pat Lietuvos liaudies buities muziejaus vadovų „Žemaitija“, „Suvalkija“, Dzūkija“, „Aukštaitija“ sudarytojas, autorius ar bendraautorius.

Eligijus Juvencijus su žmona Gražina Teodora, buvusia ilgamete muziejaus ekskursijų vadove, užaugino tris dukras. Dabar jis jau „bočelis“, turi septynis vaikaičius.

E. J. Morkūnas – Liaudies buities muziejaus mylėtojas ir puoselėtojas, negailintis jam nei laiko, nei jėgų. Jis – vaikščiojanti technikos enciklopedija, kolegas konsultuojantis ir kitomis temomis. Labai mėgsta fotografuoti, sukaupė didžiulį archyvą, bet nuotraukų su juo nėra jau tiek daug. Turi fenomenalią atmintį – puikiai prisimena pateikėjus, eksponatų įgijimo aplinkybes, gali nupiešti bet kurį įgytą eksponatą. Medžiagos sukaupta dar mažiausiai kelioms knygoms, tad linkime Eligijui Juvencijui Morkūnui jas išleisti.