Marijos Matušakaitės šeimos tekstilės rinkinys

 

Marijos protėviai iš motinos pusės priklausė plačiai ir garsiai bajorų Tvirbutų giminei. Ši gausi giminė, šiuo metu išsibarsčiusi po pasaulį, savo geneologiniame medyje turi 9 pagrindines šakas. Tvirbutų atšakos, kuriai priklauso Marija, pradininkas buvo bajoras Andrius, gimęs XVII a. I p., kilęs iš Krūvandų kaimo Vilkijos apylinkėse. Bajoro Andriaus palikuonys kelis amžius buvo apsigyvenę daugiausia Nevėžio ir Šušvės santakos teritorijoje, Labūnavos gyvenvietės ir Kampų I bei Kampų II kaimų žemėse. Labūnavoje, prie kelio Babtai-Kėdainiai, buvo ir Marijos senelio iš mamos pusės žemė ir pastatai.                                                                                             
M. Matušakaitės muziejui dovanotas jos šeimos tekstilės rinkinys yra iš gimtojo mokslininkės Vareikonių dvaro netoli Babtų (Kauno raj.). Vareikonių medinis rąstinis dvaras, statytas greičiausiai XIX a. antroje pusėje ir praeityje priklausęs bajorams Zabieloms, iškilęs ant kalvos atokiau nuo Nevėžio, atrodė kaip sudvigubinta įprasta valstiečio troba su dviem prieangiais („gonkomis“). Šalia stovėjo ir ūkiniai pastatai – didžiulis tvartas ir kluonas, du sustumti asimetriški svirnai.  Trečiojo dešimtmečio viduryje dvarą įsigijęs Jonas Glemža (1887-1988), žinomas nepriklausomos Lietuvos ekonomistas ir politikas, buvęs ilgametis kooperatinės bendrovės „Pienocentras“ valdybos pirmininkas ir direktorius, ėmėsi remontuoti pagrindinį dvaro statinį. Remonto darbams vadovavo Marijos tėvas Jonas Matušakas (1890-1962), šį dvarą išsinuomojęs ir po santuokos 1923 m. jame apsigyvenęs su žmona, Marijos mama Eleonora Jakimavičiūte (1895-1985). Marijos motina Eleonora, baigusi Kaune mergaičių gimnaziją ir maisto gaminimo kursus Lenkijoje, buvo aukštos klasės konditerė ir kulinarė, diplomuota bitininkė. Gyvenant Vareikoniuose, kuomet Matušakai vasaromis nuomojo kambarius iš Kauno atvykstantiems poilsiautojams, Eleonora svečiams kelis kartus per dieną patiekdavo skaniai ir subtiliai pagamintus patiekalus.
Čia, jaukiame, žalumoje paskendusiame Vareikonių dvare, prižiūrėtame iš Kauno atvykstančio sodininko, 1924 metų kovo 9 dieną  gimė Marija. Mokytis Marija pradėjo Vareikoniuose – skaityti ir rašyti čia ją išmokė buvusi jos mamos mokytoja, įsikūrusi pas buvusią mokinę dvare. Gimtuosiuose Vareikoniuose ji išėjo ir pirmųjų gimnazijos klasių kursą, kur ją lavino tėvų pasamdytos mokytojos. Mokslo metų pabaigoje ji būdavo mamos vežama į Kauną, kur laikydavo egzaminus Kauno Šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnazijoje.
Kaip savo prisiminimuose rašo pati Marija, dar 4-ame XX a. deš. ir net vėliau tėvų namuose gaminta patalynė ir didelė aprangos dalis. Ir nors Marijos mama nemokėjo austi, gera audėja, Marijos teta Elžbieta Žutautaitė gyveno vos už 10 km nuo  Vareikonių – Kampų kaime. Marija pamena paskutinę jos išaustų rankšluosčių apdorojimo stadiją, kuomet sulaistyti vandeniu jie buvo balinami saulėje.
Didelis dėmesys dvaro interjere buvo skiriamas raštuotoms lovatiesėms, staltiesėms ir staltiesėlėms, megztoms, nertoms ir siuvinėtoms. Puikiai vąšeliu nėrė ir siuvinėjo Marijos mama, jos darbai puošė dvaro kambarius. Marija pasakoja, jog mama prenumeruodavo rankdarbių žurnalus su karpytinio siuvinėjimo („rišelje“), peltakiavimo („mereškavimo“) – siuvinėjimo ištraukus audekle siūlus ir kitų siuvinėjimo technikų pavyzdžiais.
Namuose buvo gaminamos ir vatinės antklodės, kurias siūdavo besispecializuojanti šioje srityje Matušakų pažįstama, kuri taip pat dvaro staltieses ir patalynę puošdavo siuvinėtomis, tuo metu labai populiariomis monogramomis. Kai kurios jų buvo ypač sudėtingos, puošnios, jų pavyzdžius buvo galima rasti to meto madinguose žurnaluose. 3-ame deš. monogramos dažniausiai būdavo siuvinėjamos rankomis, 4-ame deš. daug jų matome siuvinėtų jau mašina.
Dar 4-ame deš. vietoje buvo audžiamas milas šiltiems drabužiams ir tik lengvi vasariniai drabužiai būdavo siuvami iš pirktinių audinių. Kaip prisimena Marija, paprastai ilgesniam laikui į Vareikonius atvykdavo pažįstama siuvėja, aprūpindavusi namiškius nesudėtingais apdarais ir tik puošnesni viršutiniai drabužiai buvo siuvami pagal žurnalų modelius už Babtų, Stabaunyčiaus gyvenvietėje gyvenusios siuvėjos, kuriai talkino mokinės. Tėvo J. Matušako apranga buvo siuvama Kėdainiuose pas ten gyvenusį siuvėją.
Vareikoniuose Matušakai gyveno iki 1940 metų sovietinės okupacijos, karo metus praleido Labūnavoje, savo ūkyje, vėliau apsigyveno Kaune. Vareikonių dvaras, išstovėjęs nuo XIX a. antros pusės, degė prieš kelis metus. Išlikęs apleistas dvaro svirnas, stovintis nuostabioje vietoje ant kalvos su vaizdu į Nevėžio slėnį, kelia liūdesį kaip ir dauguma griūvančių medinių Lietuvos dvarų...

Tekste panaudoti M. Matušakaitės rašytų ir Inos Dringelytės redaguotų prisiminimų fragmentai (2011-2012 m.).

 

Marijos Matušakaitės šeima. Sėdi (iš kairės) Marijos močiutė Marija Tvirbutaitė Jakimavičienė ir jos sesuo Stanislava Tvirbutaitė, stovi Marijos dėdė Karolis Jakimavičius (antras iš kairės) ir Marijos mama Eleonora Jakimavičiūtė (trečia iš kairės). Dešinėje stovi Jonas Matušakas, būsimas Eleonoros vyras ir Marijos tėvas. Apie 1920 metus. Nuotrauka iš Karolio Jakimavičiaus dukros Elenos Jakimavičiūtės Mičiulienės asmeninio archyvo.
 
Vareikonių dvaras prieš remontą. Tolumoje – dvimetė Marija su mama Eleonora, tėvu Jonu ir kitais namiškiais. 1926 m. vasara. Nuotrauka iš M. Matušakaitės asmeninio archyvo.
 
Vareikonių dvaro tvartas ir ūkinis kiemas. 1923 m. balandis. Nuotrauka iš M. Matušakaitės asmeninio archyvo.
 
Fajetone Vareikonių dvare. Šalia – pusseserės, dėdės Karolio Jakimavičiaus dukros. 1932 m. vasara. Nuotrauka iš Karolio Jakimavičiaus dukros Elenos Jakimavičiūtės Mičiulienės asmeninio archyvo.
 
Marija Vareikoniuose. Šalia sėdi poilsiautojas iš Kauno S. Ladukas. 1932 m. vasara. Nuotrauka iš M. Matušakaitės asmeninio archyvo.
 
Vareikoniuose ant arklių. Marija – pirma iš kairės. 1936 m. vasara. Nuotrauka iš M. Matušakaitės asmeninio archyvo.
 
Vasara Vareikoniuose. Marija – pirmoje eilėje centre, jai iš kairės – mama Eleonora, trečioje eilėje – tėvas Jonas. 1935 m. vasara. Nuotrauka iš M. Matušakaitės asmeninio archyvo.
 
Vasara Vareikoniuose. Marija sėdi pirmoje eilėje centre. 4-ojo deš. pab. Nuotrauka iš M. Matušakaitės asmeninio archyvo.

Vareikonių dvare. Stovi (iš kairės) Marijos tėvas Jonas Matušakas ir „Pienocentro“ direktorius Jonas Glemža. 1935 m. Nuotrauka iš M. Matušakaitės asmeninio archyvo.
 
Lovatiesė. Nėrimas vąšeliu, lininiai siūlai. Nerta M. Matušakaitės mamos Eleonoros Jakimavičiūtės Matušakienės. XX a. 4 deš.
 
Lovatiesės fragmentas. Nėrimas vąšeliu, lininiai siūlai. Nerta M. Matušakaitės mamos E. Jakimavičiūtės Matušakienės. XX a. 4 deš.
 
Staltiesėlė su gėlių motyvais. Karpytinio siuvinėjimo technika („rišelje“), naminis audinys. Siuvinėta M. Matušakaitės mamos E. Jakimavičiūtės Matušakienės. XX a. 3 – 4 deš.
 
Staltiesėlės su gėlių motyvais fragmentas. Karpytinio siuvinėjimo technika („rišelje“), naminis audinys. Siuvinėta M. Matušakaitės mamos E. Jakimavičiūtės Matušakienės. XX a. 3 – 4 deš.
 
Užuolaidėlė su orientalistiniais motyvais, naudota virš lango ar durų. Karpytinio siuvinėjimo („rišelje“) ir peltakiavimo („mereškavimo“) – siuvinėjimo ištraukus audekle siūlus technikos, naminis audinys. Siuvinėta M. Matušakaitės mamos E. Jakimavičiūtės Matušakienės (?). XX a. 4 deš.
 
Rankšluosčio fragmentas. Nėrimas vąšeliu ir siuvinėjimas rankomis, naminis audinys. XX a. pr.
 
Staltiesėlės – takelio fragmentas. Peltakiavimo („mereškavimo“) – siuvinėjimo ištraukus audekle siūlus technika, naminis audinys. XX a. 3 deš.
 
Staltiesėlės – takelio fragmentas. Karpytinio siuvinėjimo („rišelje“) technika, naminis audinys. Siuvinėta M. Matušakaitės mamos E. Jakimavičiūtės Matušakienės. XX a. 3 – 4 deš.
 
Staltiesėlės – takelio fragmentas. Karpytinio siuvinėjimo („rišelje“) technika, naminis audinys. Siuvinėta M. Matušakaitės mamos E. Jakimavičiūtės Matušakienės. XX a. 3 – 4 deš.
 
Staltiesėlės fragmentas. Siuvinėjimas rankomis kryželiu, fabrikinis audinys. XX a. 4 deš.
 
Staltiesės fragmentas. Tinklinis nėrimas vąšeliu. XX a. 3 – 4 deš.
 
Staltiesės fragmentas. Tinklinis nėrimas vąšeliu. XX a. 3 – 4 deš.
 
Staltiesės fragmentas. Tinklinis nėrimas vąšeliu. XX a. 3 – 4 deš.
 
Lovatiesės fragmentas. Mezgimas virbalais ir nėrimas vąšeliu. XX a. 4 deš.
 
Lovatiesės fragmentas. Mezgimas virbalais ir nėrimas vąšeliu. XX a. 4 deš.
 
Lovatiesės fragmentas. Nėrimas vąšeliu. XX a. 4 deš.
 
Rankšluosčio indams fragmentas. Siuvinėjimas rankomis, naminis audinys. XX a. 3 deš.
 
Rankšluosčio indams fragmentas. Siuvinėjimas rankomis, naminis audinys. XX a. 3 deš.
 
Rankšluosčio indams fragmentas. Siuvinėjimas rankomis, naminis audinys. XX a. 3 deš.
 
Rankšluosčio indams fragmentas. Siuvinėjimas rankomis, naminis audinys. XX a. 3 deš.
 
Marijos Tvirbutaitės Jakimavičienės (1865-1936) monograma „M T“. Siuvinėjimas rankomis, naminis audinys. XX a. I ketv. M. Tvirbutaitė (M. Matušakaitės močiutė) gimė Kampų I kaime (Kėdainių raj.), ištekėjo už Juozo Jakimavičiaus, susilaukė dukters Eleonoros (M. Matušakaitės mamos) ir sūnaus Karolio. M. Tvirbutaitė buvo labai sumani, darbšti ir energinga moteris – nuomojo Bajėnų dvarą Nevėžio ir Šušvės santakoje, vėliau – Babtyno-Žemaitkiemio dvarą, kur ūkininkavo, samdė pagalbininkus, o mirus vyrui, 1915 m. apsigyveno Raudondvaryje, kur nuomojo žemę iš Benedikto Jono Tiškevičiaus, su šeima pasitraukusio į užsienį.
 
Marijos Tvirbutaitės Jakimavičienės (1865-1936) monograma „M J“. Siuvinėjimas rankomis, naminis audinys. XX a. I ketv.
 
Tvirbutų giminės atstovo(ės) monograma „W T“. Siuvinėjimas rankomis, naminis audinys. XX a. 2 – 3 deš. (?). Gali būti, jog monograma yra Viktorijos Tvirbutaitės (1870-?), Marijos Tvirbutaitės Jakimavičienės jaunesnės sesers.
 
Stanislavos Tvirbutaitės (1867-?) monograma „S T“. Siuvinėjimas rankomis, naminis audinys. XX a. I ketv. S. Tvirbutaitė – jaunesnė Marijos Tvirbutaitės Jakimavičienės sesuo. Stanislava buvo išsilavinusi moteris. Ji neturėjo šeimos ir gyveno Kaune, Ožeškienės gatvėje.
 
Jono Matušako (1890-1962) monograma „J M“. Siuvinėjimas mašina, fabrikinis audinys. XX a. 3 – 4 deš. J. Matušakas (M. Matušakaitės tėvas), buvo kilęs iš Lenkijos, Poznanės krašto, miestiečių šeimos. Nors mokslų ir neragavęs, daug skaitė ir labai skatino dukrą mokytis.  
 
Eleonoros Jakimavičiūtės Matušakienės (1895-1985) monograma „E J“. Siuvinėjimas mašina, fabrikinis audinys. XX a. 3 – 4 deš. E. Jakimavičiūtė Matušakienė (M. Matušakaitės mama), baigusi Kaune mergaičių gimnaziją ir maisto gaminimo kursus Lenkijoje, buvo aukštos klasės konditerė ir kulinarė, diplomuota bitininkė. Ji labai daug skaitė, net savo dukters mokslinius straipsnius.
 
Zinaidos Glemžienės monograma „Z G“. Siuvinėjimas rankomis, naminis audinys. XX a. 3 deš. Z. Glemžienė – Vareikonių dvaro savininko Jono Glemžos žmona. Ji su sūneliu Ramučiu Vareikoniuose praleisdavo didelę metų dalį.
 
Jono Glemžos (1887-1988) monograma „J G“. Siuvinėjimas mašina, fabrikinis audinys. XX a. 4 deš. J. Glemža – žinomas nepriklausomos Lietuvos ekonomistas ir politikas, buvęs ilgametis kooperatinės bendrovės „Pienocentras“ valdybos pirmininkas ir direktorius. XX a. 3-io deš. viduryje įsigijęs Vareikonių dvarą, ėmėsi jį remontuoti.
 
Parodos autorė muziejininkė, dailės istorikė Ina Dringelytė
Fotonuotraukos I. Dringelytės ir muziejaus fotografo Rimgaudo Žaltausko (tekstilės 1-5 fotonuotrauka)
Maketas vyresniosios muziejininkės Ingos Levickaitės