Kitą ketvirtadienį, liepos 8 d., 14 val. Klepšių sodybos klėtyje, Aukštaitijos sektoriuje bus atidaryta nauja ekspozicija. Čia galėsite išvysti, kaip kito kraičio baldai – nuo ankstyvųjų skobtinių baldų iki tapytų skrynių ir puošnių spintų, komodų. Ekspoziciją papildo kadaise kraičiams skirti audiniai, rankšluosčiai, drabužiai.

Kraitis, „šarvas mergos nutekunčios“ – po vestuvių jaunosios į vyro šeimą atsinešamas turtas. Jį sudarė audiniai, drabužiai ir visa tai, ko reikėjo gyvenant santuokoje, palaipsniui sukrauta bemergaujant bei paveldėta iš motinos. Kraičiams laikyti buvo gaminami įvairūs baldai: kraičloviai, kraičkubiliai, skrynios, komodinės skrynios ir komodos, vėlesniais laikais – spintos.

Mergina iš 20–40 ha ūkio XX a. 2–4 dešimtmečiuose savo kraityje turėdavo 4–15 aštuonianyčių rankšluosčių ir 1–2 rietimus (1 rietimas – vidutiniškai 20 m) rankšluostinio aštuonianyčio audinio, 5–10 kasdieniniam šluostymuisi skirtų rankšluosčių ir 1–2 rietimus rankšluostinio audinio, 2–10 staltiesių, 4–12 paklodžių, 4–14 užvalkalų pagalvėms, 1–3 užvalkalus patalams (jei turėjo patalų), 2–6 antklodes, 4–6 lovatieses, 1–4 impilus čiužiniams, 2–3 rietimus lininės drobės, 1–3 rietimus audinio iš medvilnės ir lino. Kartais mergina kraityje atsinešdavo keletą prie lovos tiesiamų ar kabinamų kilimėlių, rietimą skudurinių takų, staltiesinio audinio, languoto audinio pagalvių užvalkalams. Merginos kraityje visad būdavo pasiūtų moteriškų ir vyriškų marškinių, viršutinių drabužių.

Žinomi atvejai, kai mergina, tekanti už tėvams nepatikusio vyro, kraičio negaudavo.
Išnykus mokesčiui už nuotaką, atsirado pasoga – dovana išvykstančiai dukrai už tėvų namuose nuveiktus darbus. Pasogą sudarė pinigai, gyvuliai, inventorius, kartais net trobesiai.

Seniausi ir ilgiausiai naudoti baldai kraičiams laikyti buvo skobti iš vieno medžio kamieno (kraitkubilis, kraitlovis, spinta rūbams). Skobtų baldų išlikę vienetai. Tikra retenybė – skobtas kraitkubilis. Šioje ekspozicijoje galėsite išvysti apie 1850 m. Elžbietos Sadauskaitės-Klimienės iš Užtakų k. Kaišiadorių r. kraičiui skirtą kraitkubilį. Jame audiniai laikyti daugiau nei pusę amžiaus. Kraitkubilį muziejui 2019 m. padovanojo rumšiškietė Jadvyga Klimienė.
Kitas įdomus skobtas eksponatas – kraitlovis su durelėmis, skobtas iš vieno medžio kamieno XIX a. pradžioje. Jį Petronėlė Staneikienė gavo kraičiui iš savo močiutės, gyvenusios Bliuviškių k. Šakių r.
Trečias eksponuojamas skobtas baldas – spinta rūbams, padaryta 1873 m. Kurmių k. Klaipėdos r. gyventojos Magdalenos Jocevičienės mamos kraičiui.

XIX a. paplito šuleliniai kraitkubiliai. Ekspozicijoje rodomas užrakintas XIX a. vidurio kraitkubilis, kurį Mykolas Strazdas pagamino dukros kraičiui Strazdų k. Utenos r.

Labiausiai išplitęs baldas kraičiams laikyti – skrynia. Jos dvarų inventoriuose minimos jau XVI a. XVII a. pabaigoje paplito tapytos skrynios. Daugiausia išlikę XVIII a. pabaigos – XIX a. skrynių. XIX a. II pusėje atsirado komodinės skrynios – tarpinis baldas tarp skrynių ir komodų, plačiau išplitęs tik Vidurio ir Šiaurės Rytų Lietuvoje. Komodas panašiu laiku turėjo turtingi valstiečiai, miestelėnai ir dvarininkai, jose laikė baltinius ir tekstilės dirbinius. Komodinės skrynios ir komodos plačiau neišplito, jas išstūmė talpesni baldai – rūbų spintos. Apskritai XIX a. – skrynių laikai.

Spintos rūbams ėmė plisti XIX a. pradžioje, o įsigalėjo XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Senosios spintos buvo viendurės, dažniausiai be stalčių. XIX a. viduryje atsirado spintos dvejomis durimis. Senosios spintos dažniausiai puoštos tapytais ornamentais. Netapytos dvidurės spintos puoštos pjaustinėtais ornamentais, tekintomis detalėmis, gražiai ornamentuotais karnizais. Spintos neišardomos. Po I-ojo pasaulinio karo ėmė plisti rūbų spintos su trejomis durimis, kito jų konstrukcija – jos išardomos, dalys jungiamos mediniais kaiščiais, o XX a. 4 dešimtmetyje sujungiamos metaliniais varžtais. Vėlyvesnės spintos gaminamos iš geresnės medienos, lakuojamos, puošiamos priklijuotais ornamentais. Maždaug nuo 1935 m. imta masiškai gaminti spintas lygiais paviršiais, be ornamentikos.

Baldų kraičiams laikyti evoliucija parodo žmonių gyvenimo kaitą istorijos eigoje.

Ekspoziciją kūrė:
Vyr. muziejininkai, etnologai Vingaudas Baltrušaitis ir Erika Nenartavičiūtė
Dailininkė Neringa Norvaišaitė