Š.m. sausio 21 d., šeštadienį, Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje, Rumšiškėse, griaudėjo senoviniai pabūklai, pokšėjo šūviai, žvangėjo kardai. Čia vyko Napoleono Didžiosios Armijos atsitraukimo inscenizacija. Reginyje dalyvavo apie 50 gyvosios istorijos rekonstruktorių, renginį stebėjo apie pusantro šimto žiūrovų. Inscenizaciją organizavo Lietuvos liaudies buities muziejus ir karo istorijos klubas „Fuzilierius“. Iš viso šiame renginyje savo pajėgas suvienijo šeši šalies karo istorijos entuziastų klubai iš Kauno, Klaipėdos, Ukmergės, Vilniaus, siekiantys atkartoti karinę situaciją Lietuvoje 1812 metais.

     Saulėtą šeštadienio rytą kovos lauku tapusioje Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio teritorijoje vyko kariniai manevrai. Čia aidėjo šūviai, kovojo pėstininkai ir kavalerija, griaudėjo artilerijos pabūklai. Rekonstrukcijos metu istorinės inscenizacijos dalyviai siekė atvaizduoti tuometinę susiklosčiusią padėtį Lietuvos teritorijoje, kai besitraukiančią išvargusią, alkaną Napoleono armiją vejasi rusų kariniai daliniai ir tarp jų vis vyksta maži koviniai susidūrimai.
    Šis Napoleono armijos atsitraukimas – lemtingas įvykis prancūzams po Borodino mūšio ir jų fiasko užimant sudegintą Maskvą XIX a. pradžioje. Lietuvos teritorijoje prancūzai tikėjosi atnaujinti savo išretėjusios ir nusilpusios kariuomenės gretas, suteikti kovų, šalčio ir bado išvargintiems prancūzų kariams poilsį ir papildyti jų maisto atsargas. Tačiau besivejantys Borodino mūšio pergalės įkvėpti rusų kariai neleido prancūzams atsikvėpti ir galingosios Napoleono armijos likučiai buvo priversti toliau be laukto atokvėpio trauktis į vakarus.
Inscenizacija puikiai atspindėjo 1812 metų įvykius Lietuvoje: pavargusius prancūzų karius puolė muškietomis ir kardais apsiginklavę persekiojantys rusų daliniai. Mūšio baigtis – prancūzų pralaimėjimas ir karių kūnais nuklota miestelio aikštė bei visiškai sužlugdyta prancūzų karių moralė ir rusų karinių dalinių triumfas.
    Po mūšio Lietuvos liaudies buities muziejuje žiūrovai turėjo galimybę nusifotografuoti su kariais, inscenizacijos dalyviais, susipažinti su autentiškomis senovinėmis karinėmis uniformomis, ginklais. Inscenizacijos dalyviai po mūšio ilsėjosi, pietavo prie laužo, aptarinėjo įvykusį mūšį.
Šis savaitgalio renginys buvo geros nuotaikos ir teigiamų emocijų užtaisas tiek dalyviams, tiek žiūrovams.