Interaktyvus žemėlapis
Žiema Žiema Žiema 2021
Žiema Žiema 2021
Žiema 2021

KUR MIEGAS, TEN IR SAPNAS

Žiemą ne tik meškos miega žiemos miegu. Po sniego patalais miega rodos visa gamta – įvairūs gyvūnai, vabalai, augalai… Neretam iš mūsų taip pat norisi daugiau laiko praleisti šiltai susisupus į švelnų, šiltą apklotą ir saldžiai pasinerti į magišką sapnų pasaulį. O kur miegas, ten ir sapnas.

Ar kiekvienas sapnas yra reikšmingas? O gal jo prasmei turi įtakos sapnavimo laikas, savaitės diena, sapnuotojo amžius? Kokias žinias apie sapnų pasaulį paveldėjome iš savo protėvių?

DSC_4192

Muziejus po sniego patalais. Martino Baltrušaičio nuotrauka.

Nuo seno žinota, kad pildosi ne visi, o tik tam tikru laiku ar tam tikromis aplinkybėmis susapnuoti sapnai. Pavyzdžiui, tautosakininkas, kultūros veikėjas kun. Kristupas Jurkšaitis XIX a. pab. Mažojoje Lietuvoje užrašė prietarą: „Ką žmogus per dvyliką naktų nuo Kalėdų iki trijų Karalių sapnuoja, tai reik tėmytis. Nes kožnos nakties sapnas nurodo vis ant vieno mėnesio ateinačio meto“ (J. Basanavičius, Juodoji knyga, p. 41). Ir Jono Balio užrašyta tautosaka byloja, jog žmonės ypatingą reikšmę teikdavo švenčių išvakarėse susapnuotiems sapnams. Prieš Šv. Andriejų mergaitės padėdavo po lova vandens bliūdą. Jei susapnuodavo, kad kas tuo vandeniu prausiasi, tai tikėta, kad tas būsiąs jos vyras.  Kūčių naktį merginos guldavo išpintomis kasomis. Kas sapne kasas supins, už to ir ištekės. Kūčias valgant pirmąjį kąsnelį kišdavo po staltiese. Tikėdavo, jog tą naktį susapnuos būsimą vyrą/žmoną (Lietuvių kalendorinės šventės: iš Jono Balio palikimo, p. 40-41). Panašiai tikėta, kad atlikus tam tikrus apeiginius veiksmus, būsimą jaunikį galima sapne išvysti Šv. Jono ir naujametinę naktį.

Tikėjimų apie sapnus užrašė ir šio straipsnelio autorė 2011–2012 metais ekspedicijose Biržų ir Alantos apylinkėse. Čia kalbinti pateikėjai reikšmingomis laikė mėnulio fazes ir paros metą:

„Pilnaty daugiausia, jaunam [aut.- mėnuly], a delčius saka sudyla sapnai.“

„Ryte ką susapnuoji tas pildosi, vidurnakty tai ne. Ale aš jau kai susapnuoju ant patį rytų, kad kas negerai, tai greit skambinu vaikam jau vienam kitam, ar gerai jau.“

„Jaunagaly tai nesipildo. Senagaly išsipildo.“

„Andriejaus dieną.“ ir pan. (Alanta, 2012).

Nors sapnai yra individualūs ir priklauso nuo paties sapnuotojo gyvenimiškos patirties bei vidinės būsenos, tačiau nuo seno žmonės tam tikrus sapnuose regimus simbolius aiškino remdamiesi tradiciškai susiformavusiomis ir visiems žinomomis reikšmėmis. Štai keletas ekspedicijų metu užfiksuotų pavyzdžių:

Žiurkė – mirtis.

Bitės – kulkos.

Uogos – ašaros.

Žalia pieva – mirtis.

Išsiritę viščiukai – nėštumas.

Gyvatė – nemalonumai, apkalbos.

Muštynės – tolimi svečiai, žinios/naujienos (iš toli).

Kunigas/bažnyčia – nemalonumai su valdiškomis įstaigomis.

Klampojimas baloj, purve –  nelaimė, vargas, kartais mirtis.

Mažas vaikas – liga.

Meilė/mylėjimasis – liga.

Išmatos –  pinigai.

Mirusį sapnuoti – bus lietaus. (Biržai–Alanta, 2011–2012).

Vis dėlto reikšmingiausi žmonėms visais laikais buvo sapnai, susapnuoti prieš artimųjų mirtį ar iš karto po mirties. Tikėta, kad mirusysis dažniau pasirodo gyviesiems sapnuose ar kitais būdais  pranešdamas apie savo buvimą (garsais, vaizdais, kvapais) po mirties praėjus savaitei, mėnesiui, metams.

Beveik visur Lietuvoje vienodai tikėta, kad jeigu mirusysis kažko sapne prašo, reikia už velionį užpirkti mišias:

„Kažkada sapnavau, kad brolis, tas vyriausias miręs, atėjo toks kūdas, toks baisiai ir valgyt nori, nu tai ėjau mišias pirkau, kad atseit gal jam reikia.“

Kartais sapne mirusysis gali tiesiogiai nurodyti savo troškimus:

 

„Sakė beveik kiekvieną naktį aš sapnuoju tavo Vaidą. Sėdž ant balto debesėlia su baltu suknyte ir baltu mezginį mezg. Ir vis, ir taip plauk tas debesėlis. O ji taip sako, o kodėl tu man niekad neatneši baltos rožės? Ir praplauk tas debesėlis. Kitą naktį vėl lygiai taip pat ir sapnuoju. Sėdž ant debesėlia, mezg ir vėl saka, nu kodėl tu man niekad neatneši baltos rožės? Tai tada nupirka, atnešė, saka, nunešk, kapinėse pasodink tų baltų rožį. Pasodinom, nebesapnava niekad.“

Lietuvių sapnų pasakojimuose ryškus supratimas, kad nors mirusiojo pamiršti nereikia, tačiau per daug jo gailėti negalima, mat apsunkinamas mirusiojo pomirtinis gyvenimas. Pvz. jei miręs sūnus sapnuojas vandeny – negalima verkti:

 

„Tai paskiau, kaip jau numirė, tai ilgai sapnavau, gal kokį mėnesį ar daugiau, būdavo gi verkiu, gi verkiu, tai sapnuoju, kad brenda per baisiausių vandenį jis gi, prie namų mūsų baisiausia bala. Ir bala pilna vandenia ir taip pūškenas vandeny, taip puškenas. Moterys pradėja mani bart, saka neraudok šitaip, matai, kad vaikas anas neturi ramybės, visų laikų maudos vandeny.“

Vyresni pateikėjai reikšmingais įvardijo ir sapnus, susapnuotus prieš tam tikrus visai šaliai svarbius istorinius įvykius:

„Jeigu sapnuoju aria, tai reiškia partizanai čia būdavo, žmones šaudydavo, tai vis tiek kas tai išeina, tai buvau beveik įsitikinįs.“

 

„Ir dabar sapnavau, kad tas miškas iškirstas ir iš kelmą vis bėga kraujas. Nu ir aš kur einu, visur teip yra. Tadu einu išeina, kad žydi šitos nu kaip čia piliarožės, vienos rūžavos, kitos baltos. Ir aš baltų nuskyniau ir padaviau seseriai. Tai čia jau iš vaikystės, tadu aš mokytojai papasakojau, saka – bus karas. Ir tuoj ir prasidėjo tas karas.“

                

Dar vienas pavyzdys – sapnas apie lietuvių ir rusų dievo kovą:

 

„Dabar sapnuoju, kad aš tokiam mažam kambariuky, labai didelė palma […], visas kampas užimtas, ir dabar aš žinau, kad nusileis mūsų Dievas iš dangaus ir rusų Dievas. Du dievai ir eis abu imtynių, ir kuris kurį nugalės, tai taip ir bus reiškia. Ir taip aš prisiglaudžiau, man taip noris žinot, kuris gi Dievas kariaus dabar. Aš už šitos didelės gėlės pasislėpiau, žiūriu rusų dievas toks kudlotas, baisus, čia raumenys stambūs, a mūsų dievas kūdas, kūdutis, plonutis, nu va taip. Ir dabar eina imtynių. Mūsų dievas taip privarga, taip sušila, prakaitas bėga par visų kūnų, taip peršilęs, taip sušilęs ir rusų dievas nugalėja. Nu taigi va, rusai užėja ir rusų valdžia, mūsų dievas buvo nugalėtas, argi ne teisybė?“

 

Iš sapnų taip pat galima spėti, koks ateinančią dieną bus oras. Jei naktį prisisapnuoja žuvys, tai rytoj laukia lietingas oras. Jei sapnuojasi ugnis, kitą dieną galima laukti šalčio. Tačiau sapne regėtas speigas ar šaltis gali reikšti visai ne orų permainas, o gaisrą.

Nori, kad kas sapnuotų apie tave? Guldamas paduškon prisakyk ir apversk ant kito šono – sapnuos apie tave (J. Basanavičius, Juodoji knyga, p. 45, 361).

Edukacijų ir renginių skyriaus vedėja dr. Ingrida Stundžė

Renginiai kovą
P
A
T
K
P
Š
S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
Smiley face

Partneriai ir rėmėjai

Malsena_logo 

 

kauno_diena

tau-lt

 

LRT_logo12aidaikitasp4mazas2017
Rumsiskiu_baldai_permatomas fonasLietuve.lt logotipas internetui

 

 


biodinamikos logo

husqvarna-comkaisiadorieciams-logo-tekstas 

Logotipas_Reformacijai500

Lietuvos_muziejai_logotipas_naujasLMA-logo-melynas

 

eeagrants-lttautinio kostiumo metaiLT100-tinklapiams-2
Kult_pav_skaitm_logo_lietuviskas_pakoreguotas_Ilogo_muzieju_kelias_2013_1_dlogo su seseliuETNO_logo_2013_PANTONE_2

 

Products12714-1000x1000-371510