Jurginės, dar kitaip vadinamos piemenukų švente, minimos pavasarį ir žymi ganiavos pradžią. Šio užsiėmimo metu sugrįšime į laikus, kai vaikai išgindavo į laukus gyvulius. Papasakosime vaikams apie Jurginių ir ganiavos tradicijas: kodėl po tvarto slenksčiu dedami du dažyti kiaušiniai (jurgučiai) ir pjūklas dantimis į viršų, kodėl išgintas iš tvarto gyvulys turi būti per nugarą pamalonintas žilvyčio šaka, kam piemenukai rinkdavo akmenėlius, kodėl jie buvo apdovanojami baltais ir margintais kiaušiniais. Vaikai išsiaiškins, kodėl Jurginių papročiuose svarbi duona, susipažins su piemenėlio pagrindiniu įnagiu – botagu, muzikos instrumentais – terkšle ir kleketu, „pasimatuos“ piemenėlio apsiaustą – palapinę nuo lietaus, pagamintą iš rugių šiaudų. Be to, pažins raliavimo magiją, mokinsis paukščių garsų pamėgdžiojimo, gyvulių erzinimo formulių, žais senovinius piemenukų žaidimus, ridens jurgučius, aplankys arklius ir aveles.
Užsiėmimą vainikuos „piemenų balius“ – ant laužo kepta „pautienė“.
Užsiėmimas vedamas balandžio mėnesį 1-5 kl. moksleiviams etnografinės dzūkiškos sodybos kieme.
Užsiėmimo trukmė – 1,5 val.
Užsiėmimo kaina – 12 EUR / vaikui + lankytojo bilietas
Minimalus grupės dydis – 10 vaikų.
Užsakymai priimami – tel. 8 609 97414
Mergvakario edukacija pranoko visus lūkesčius – buvo be galo įdomu, smagu ir jautru. Visos dalyvės buvo įtrauktos ir galėjo prisidėti prie nuotakos išlydėjimo bei prisiliesti prie senovės tradicijų. Didžiausios rekomendacijos planuojančioms mergvakarį bei komplimentai nuostabiajai edukatorei Vidai! Ačiū!!!
Noriu labai padėkoti “promočiutei” (muziejininkei Vidai Olechnovičienei) už įdomiai ir turiningai praleistą popietę muziejuje. Edukaciją “O kai aš pas promočiutę buvau” užsisakėme dviejų šeimų kompanijai (viso buvome 4 suaugusieji ir 8 įvairaus amžiaus vaikai). Edukacijos metu, į veiksmą buvo įtraukti visi – nuo mažiausio iki vyriausio, įskaitant ir paauglius. Įgijome naujų žinių, išbandėme kai kuriuos senoviškus buities darbų įrankius, pažaidėme, padainavome. Grytelę palikome puikiai nusiteikę.
Jurgita Baltrušaitienė