Pintinė „kašela“
Fotonegatyvas LBM 17678, N 1911. Fotojuosta, 2,4x3,6 cm. |
Lietuvos liaudies buities muziejus įkurtas 1966 m. Iškart po to muziejaus darbuotojai važinėjo po Lietuvą ieškodami muziejaus ekspozicijoms pastatų, eksponatų ir juos fotografavo. 1967 m. šį vaizdą užfiksavo muziejaus darbuotojas Stasys Daunys Zervynų k., Varėnos r. Plačiau
Geinys
LBM 36358 ŽŪ 1596 |
Dzūkų kaimo svirnelyje, perkeltame iš Marcinkonių kaimo (Varėnos r.), ant galinės sienos kabo geinys. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai – virvių raizginys. O ir pats žodis pamirštas, keistai skambantis. Šis geinys iki 1984 m. naudotas Marcinkonių kaime, 1985 m. tapo muziejaus eksponatu. LLBM fonduose saugomi dar du geiniai, vienas geinio kablys kumaragis ir dviejų geinių dalys. Plačiau
Pintinė Šv. Velykų valgiams
LBM 26939 NA 5910, 38 x 63 x 40 cm |
XX a. pradžioje Šv. Velykų valgius bažnyčioje šventindavo visoje Lietuvoje, bet iki mūsų dienų šis paprotys išsilaikė tik Dzūkijoje. 1980 metais Dzūkijoje (Jakėnų kaime, Matuizų apylinkėse) įgyta XIX a. pabaigos pintinė (karbijaitė). Plačiau
Spinta indams XVIII a. pab.
LBM 7229/B1542 |
Padaryta iš kirviu tašytų medžio lentų. Sukalta stambiomis medinėmis vinimis. Durys vientisos, 42 cm pločio lentos. Puošnūs kalvio darbo apkaustai.
Naudota Gilevičių namuose, Meškasalio k. (Alytaus r. Alovės apyl.).
Įgyta 1973 m. Vingaudo Baltrušaičio.
Aukštis 160 cm, plotis 107 cm, gylis 54 cm.
Spinta indams. XIX a. pr.
LBM 11362/B1263 |
Išskobta iš medžio kamieno. Baldų gamyba, skobiant medžio kamieną, pati seniausia. Skobti baldai itin populiarūs Dzūkijoje XIX a. – XX a. pr. . pr.
Naudota Tamulevičių namuose Zervynų k. (Varėnos r. Marcinkonių ap.).
Įgyta 1976 m. Vingaudo Baltrušaičio.
Aukštis 165 cm, skersmuo 62 cm.
Stalas. XIX a. pirma pusė.
LBM 7229/B1542 |
Neišardomi stalai patys seniausi Lietuvoje. Jų išlikę nedaug. Turimais duomenimis tokie stalai buvo labiausiai paplitę Suvalkijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, lietuvių apgyvendintose vakarinės Baltarusijos vietovėse ir naudoti iki XX a. pradžios. Retais atvejais ilgiau. Neišardomų stalų viršaus lenta dažniausiai ištašoma kirviu. Kojos sukalamos į stalo lentą. Įspūdingas stalo lentos plotis aiškiai parodo, kokios galingos liepos augo senovės Lietuvoje.
Verpstė 1859 m.
LBM 46987/AT 764 118x70x27 |
Medis. Drožyba.
Pagaminta Šalčininkų r.
Naudota Joanos Čiočienės, jos mamos ir senelės Krokšlio k. Varėnos r.
XIX a. – XX a. pr.
Įgyta Vingaudo Baltrušaičio 1998 m.
Juosta XIX a. vid.
LBM 479/AD 79 205x8 |
Lininiai ir vilnoniai siūlai. Audimas
Alytaus r. Punia
Įgyta 1967 m.
Skarinis 1906 m.
LBM 12413/AD 445 100x73 |
Skarinis, taračkinis – lietuviško taupumo ir darbštumo pavyzdys. Skarinius darydavo iš lininių ar mestų medvilniniais, o ataustų lininiais siūlais audinių. Išėmus audinį iš staklių galuose likdavo nesuaustų metmenų siūlų. Taupydamos siūlus moterys nukirpdavo gale esančią 50-120 cm, rečiau ilgesnę atraižą. Plačiau