Aukštaitiška gryčia

LBM 16704/1, N 926/1

Fotografuota Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuoto Algirdo Kubiliaus 1967 m., Svidenių kaime, Kupiškio rajone.

Dviejų galų gyvenamasis namas – rūmas (gryčia). Sienos tašytų sienojų, suleistų į kertes. Stogas dvišlaitis. Langai su langinėmis. Prie namo – gėlių darželis. Rūme dažniausiai buvo tokios patalpos: priemenė, gryčia, kamara, seklyčia (stancija) ir kaminas. Elvyra Glemžaitė Dulaitienė, kruopščiai rinkusi etnografinę medžiagą Kupiškio apylinkėse, savo knygoje „Kupiškėnų senovė“ rašė: „Kiekvieno valstiečio gryčia būdavo įrengiama viena ir ta pačia tvarka. Namų viduje langus ir duris dažydavo ta pačia spalva, kaip ir iš oro pusės. Palei langus abiem pasieniais stovėdavo platūs storų lentų suolai. Jų susikryžiavimo kertėje stovėdavo keturkampis pailgas stalas“.

Kirdeikių gryčia

Muziejuje Aukštaitiją reprezentuoja vienkieminė Daujėnų sodyba, užusienio fragmentas ir gatvinis rėžinis kaimas. Kaimas atkurtas buvusio Pievelių kaimo vietoje, panaudojant senus želdinius ir kelią. Gatviniame rėžiniame kaime rodomos aštuonios sodybos.

Aukštaičiai atviri, bendruomeniški, kūrybingi žmonės, tokį jų būdą atskleidžia sodybos architektūra: joje gausu puošybos, pusiau atvirų erdvių – tai prieangiai, priesvirniai, kuriuose smagu pasėdėti, pabendrauti su kaimynais.

Gyvenamasis namas, atkeltas iš Kirdeikių kaimo (Utenos r.). Statytas XIX a. viduryje, į muziejų perkeltas 1974 m., pastatytas 1975 m. Ilgis – 20 m, plotis – 7,7 m, sienų aukštis – 2,6 m. Tai vidutinio valstiečio pusvalakininko sodyba. Tradicinė rytų aukštaičių pirkia: viename gale – didžiulė priemenė, kitame – pirkaitė su kamara, o įėjimas visada yra šoninėje ilgojoje namo sienoje, dažniausiai centre. Apvalių sienojų sienos suskaidytos mažais šešiarūčiais langeliais. Centre – atvirais 4 kolonėlių prieangis ir žemos arkinės durys su tradiciniu rombiniu apkalu. Priemenė be lubų. Aukštaitijos pirkioms būdingi žemi rąstų frontonai ir plačiomis užlaidomis pusvalminiai stogai. Tai itin įdomus trobesys su archajiška pėdine stogo konstrukcija ir senoviška šešiakampiškai nutašytų rąstų kerte.

Ši Kirdeikių gryčia – literato, švietėjo Silvestro Gimžausko gimtinės namas, kuriame nuo 1897 m. neoficialiai veikė slapta mokykla, oficialiai atidaryta 1911 m.

Klepšių gryčia

Gyvenamasis namas, atkeltas iš Klepšių kaimo, Velykių sen., Panevėžio r. Statytas 1870 metais, perkeltas ir Lietuvos liaudies buities muziejuje pastatytas 1985 m. Ilgisd 18 m, plotis 6,7 m. Žemės kiekis – 10 – 12 ha (pusė valako) derlingos dirbamos žemės, pievų ir miškų. Pastatai – gyvenamasis namas (gryčia), klėtis. Sodyboje nepastatyti tvartas ir klojimas. Sodyba įsikūrusi vienoje kaimo gatvės pusėje.

Tai – tradicinė dūminė vidurio Lietuvos gryčia. Iki XIX a. antros pusės dauguma namų būdavo dūminiai, su plūkto molio duonkepe krosnimi gryčioje ir atviru ugniakuru – kurstiniu. Prieangyje, kur mėsa, darytas alus, o vasaros metu virtas valgis, jovalas gyvuliams. Dūminių gryčių langai buvę maži, iš vidaus užstumiami lentele. Metalas buvo brangus, todėl neturtingų valstiečių namuose net durų velkės gamintos iš medžio. Medinės grindys buvo dedamos tik seklyčioje, kitose patalpose – plūkta molio asla. Įdomesni gryčioje atkurti elementai – maži langeliai, iš vidaus užstumiami langinėmis, medinė durų velkė, tipiška dūminė krosnis ir atviras židinys priemenėje (R. Bertašiūtė „Lietuvio sodyba“).