Interaktyvus žemėlapis
Linos Jonikės paroda „Paslaptys II“
Medžio skulptūrų paroda
Padėk muziejui pakeisti rūbą!
Muziejus atidarytas

EKSPONATO BYLA: STIEBINIS VĖJO MALŪNAS

Išrinkus Lietuvos liaudies buities muziejui vietą, 1966 m. buvo suformuotas nedidelis kolektyvas ir paruošta preliminari darbų programa. Muziejaus generalinis planas patvirtintas 1967 m. rugsėjo 1 d. Iš viso buvo numatyta perkelti 133 pastatus.

Prasidėjo eksponatų paieškos. Jau pirmosiomis darbo dienomis, padedant mokslininkams ir kraštotyrininkams, mokslo bei mokymo institucijoms, buvo pradėta atrinkinėti keltinus į muziejų pastatus. Ekspedicijose tikrinti objektai, įtraukti į vietinės reikšmės saugotinų paminklų sąrašus, žvalgytos senesnės kaimų gyvenvietės. Į muziejų turėjo patekti vertingiausi medinės architektūros pavyzdžiai. Artrinkti pastatus buvo ne taip paprasta. Kaip prisimena pirmasis muziejaus direktorius Vytautas Stanikūnas, „tai – ilgų ir varginančių kelionių po Lietuvos kaimus, miestelius ir sodybas darbas. Kalbėdavomės su žmonėmis, aiškinome, ko mes norime, rasdavome ir nusivildavome, nes dažnai žmonės nenorėdavo atiduoti senelių statytų pastatų. O daugelis ūkinių pastatų – klojimai, daržinės – jau buvo nugriauti“.

1967 m. į muziejų buvo perkeltas pirmasis pastatas – stiebinis vėjo malūnas iš Akmenės kaimo Raseinių rajone. Statytas XX a. pradžioje ir priklausė Jonui (?) Einikiui. Po sovietinės okupacijos malūnas atiteko kolūkiui, kuris iš pradžių pasivadino „Gedimino stulpais“, o paskui buvo ideologiškai teisingai pervadintas sovietų partijos ir valstybės veikėjo Kalinino garbei. Statinį prisiminė ir perkelti pasiūlė daug muziejui kūrimosi pradžioje pagelbėjęs architektūros istorikas, etnografas Klemensas Čerbulėnas (1912–1986).

Malūnas – trijų aukštų, ketursparnis. Stiebas įtvertas tarp keturių sijų ir paremtas spyriais. Spyriai apjuosti mūriniu juostiniu pamatu. Stiebas baigiasi antrajame malūno aukšte ir remiasi į skersinį (balną). Ant balno laikosi mediniai malūno griaučiai, stačiai apkalti lentomis. Visas malūnas apgręžiamas sukant pastatą gulsčiu rąstu – uodega. Rąstas įjungtas į malūno liemenį, perdangoje tarp pirmojo ir antrojo aukšto. Virš uodegos padaryti laipteliai nuo žemės į antrąjį aukštą. Malūne įtaisyta mechaninė pavara maišams su grūdais iš vežimo užkelti į malūno viršų.

Malūno perkėlimo istorija buvo gana išsamiai fiksuota. Nuotraukose labai įdomu pamatyti, kaip malūnas atrodė savo pirminėje vietoje, sekti jo statybos akimirkas muziejuje, Aukštaitijos sektoriuje. Apžiūrėti malūną, užlipti į visus tris jo aukštus galima ir neišeinant iš namų. Tam padės virtualus Aukštaitijos 3D turas.

Vyresnioji muziejininkė Inga Levickaitė-Vaškevičienė

Renginiai gegužę
P
A
T
K
P
Š
S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
Smiley face

Partneriai ir rėmėjai

Malsena_logo 

 

kauno_diena

tau-lt

 

LRT_logo12aidaikitasp4mazas2017
Rumsiskiu_baldai_permatomas fonasLietuve.lt logotipas internetui

 

 


biodinamikos logo

husqvarna-comkaisiadorieciams-logo-tekstas 

Logotipas_Reformacijai500

Lietuvos_muziejai_logotipas_naujasLMA-logo-melynas

 

eeagrants-lttautinio kostiumo metaiLT100-tinklapiams-2
Kult_pav_skaitm_logo_lietuviskas_pakoreguotas_Ilogo_muzieju_kelias_2013_1_dlogo su seseliuETNO_logo_2013_PANTONE_2

 

Products12714-1000x1000-371510