Muziejaus miestelyje esančioje geležies parduotuvės ekspozicijoje eksponuojama spalvinga tarpukario laikotarpio dėžutė šveitimo milteliams „Švitra“. 1937 m. išleistame Žemės Ūkio rūmų leidinyje „Namų ūkio vadovėlis šeimininkėms“ teigta, jog „šveitimui vartojami smėlis, molis (be žvyro), pelenai. Švelnesnių miltelių, kaip kreida, „Ata“, Švitra“ tenka pirktis“.
Šveitimo milteliai „Švitra“ buvo gaminami Kaune, chemijos fabrike „Vairas“. Oficialus įmonės ženklas – trikampyje įkomponuotas laivo šturvalas. Sudėtis – silikatai, soda ir truputis muilo.⠀
Pati dėžutė apvali, su dangteliu. Pagaminta iš skardos. Aukštis – 13 cm, skersmuo – 6 cm. Ant jos išsamiai užrašytas šveitimo miltelių naudojimo būdas: „Paimkite truputį „Švitros“ rmiltelių, užberkite ant drėgno šepetuko arba skudurėlio ir gerai trinkite šveičiamus daiktus, paskui švariu vandeniu nuplaukite, sausu skudurėliu sausai nušluostykite ir jūsų daiktai žibės. „Švitros“ milteliai valo greit ir švariai peilius, šakutes, praustuvus, pienui indus, centrofugas, primusus, vonias-klozetus. Jais valomi įvairūs metalo, akmens, porceleno, medžio ir kiti į šiuos panašūs dirbiniai. Aliuminijaus daiktus reikia valyti tik sausais „Švitros“ milteliais su sausu skuduru“. Milteliai byrėdavo pro dangtelyje išmuštas 6 apvalias skylutes.
Reklamuota, jog tokie šveitimo milteliai yra nepakeičiama priemonė švarai palaikyti – viską valo, viską šveičia, o taip pat plauna nešvarias rankas.
Chemijos fabrike „Vairas“ pagaminti šveitimo milteliai „Švitra“ taip pat buvo pakuojami į stačiakampes kartono dėžutes. Tokioje dėžutėje tilpdavo 330 g miltelių.⠀
Vyresnioji muziejininkė Inga Levickaitė-Vaškevičienė
⠀