Arbatinuko indelis yra su išriestu snapeliu ir rankenėle priešingoje pusėje. Metalinis, uždengiamas dangteliu. Iš išorės arbatinukas padengtas šviesiai mėlynos spalvos emaliu, vidus padengtas baltu emaliu. Dangtelis iš išorės ir vidaus padengtas šviesiai mėlynos spalvos emaliu. Prie dangtelio yra kabliukas, prilaikantis jį, pilant arbatą. Rankenėlės viršuje, kad būtų patogiau paimti, yra įspaudas pirštui. Ji tuščiavidurė, todėl laikant nekaršta rankai.

Arbatinukas arbatžolėms užplikyti. Rimgaudo Žaltausko nuotrauka.

 

Arbatinuko aukštis – 12 cm, dugno skersmuo – 6 cm, skersmuo viršuje – 6,5 cm. Į muziejų įgytas 1979 m. iš Stanislavos Kučinskaitės, buvusios tarpukario Vabalninko miestelio valsčiaus raštininkės.

Maži arbatinukai dažniausiai buvo kaitinami ant virdulio – samovaro arba ant mažo šilumos šaltinio (spiritinės ar žibalinės viryklės). Didesniuose virduliuose užvirdavo vandenį ant viryklės, įleisdami į kaitlentę arba ant jos pastatydami.

Įdomu, jog tarpukaryje daug indų buvo gaminama Kaune, brolių Tilmansų geležies ir statybos medžiagų fabrike. Jis buvo įkurtas 1868 m. ir pradžioje gamino vien tik vinis ir vielą. 1878 m. tapo metalo perdirbimo fabriku – pirmuoju tokios rūšies visoje Rusijos imperijoje. Tuo laikotarpiu pagal dydį jis buvo pirmas Rusijoje ir antras Europoje. 1911 m. čia dirbo 2500 darbininkų. Tarpukaryje, 1934 m., fabrike buvo pradėta ir aliuminių bei emaliuotų indų gamyba.

Arbatinukas arbatžolėms užplikyti eksponuojamas muziejaus Miestelio geležies parduotuvės ekspozicijoje. Lankytojams taip pat rodytas parodoje „Mūsų jaunystės technika“.

Rinkinių skyriaus vedėja-vyresnioji muziejininkė eksponatų apskaitai Inga Levickaitė-Vaškevičienė