Šv. Morkus – evangelistas, apaštalo Petro mokinys, lydėjęs jį kelionėse ir pagal jo pasakojimus apie Jėzaus gyvenimo svarbiausius įvykius parašęs evangeliją pagal Morkų.
Mūsų senųjų švenčių papročiai glaudžiai persipynę su krikščioniška tradicija. Šv. Morkaus diena liaudiškoje tradicijoje buvo žemės dirbimo ir sėjos pradžios diena. Ši diena – žemės šventė, labai svarbi žemdirbiui, nes nuo sėjos sėkmės priklausys būsimas derlius ir jo paties gerovė, tad per šventę žemės nedirbo. Sakydavo, kas Morkaus dieną žemę aria ar kasa – tam ledai javus iškapoja, kurmiai laukus išrausia.
Nuo ryto atsikėlę senoliai jokių darbų nedirbo. Paruošdavo gardesnį pusrytį, kaip sekmadienį, ir rinkdavosi prie sutarto kryžiaus melstis dėl geresnio derliaus. Pasimeldžia prie vieno kryžiaus ir giedodami eina prie kito, kol visus kaimo kryžius apeina. Pabaigoje meldžiasi kapuose už mirusius. Sugrįžę po maldų ėjo ūkio darbų dirbti, bet žemės nejudino.
Šiandieną pats metas mūsų svetainėje aplankyti virtualią parodą „Sėklų pakeliai“. Sklaidydami XX a. 3-4 dešimtmečio Lietuvoje prekiautų sėklų pakelius ne tik pasigrožėsite daržovių sėklų pakuotėmis, bet galbūt atrasite daržovę, kurios šio pavasario sėjai dar neįsigijote. Šiandien Šv. Morkaus ir žemės šventė, o rytoj jau kasime lysves, sėsime ir sodinsime daržoves.