V. Mačernis gimė Šarnelės kaime, tuometiniame Žemaičių Kalvarijos valsčiuje (Plungės r.). Gausioje šeimoje gimė 13 vaikų (užaugo 7). Vytautas – antrasis. Stambus Mačernių ūkis – 120 ha žemės, 14 ha miško buvo smarkiai praskolintas. Pas Mačernius tarnavo dvi mergės, pusmergė, du vaikiai, pusvaikis, du piemenys. Darbams pakviesdavo dienininkus.

Šeimynai darbus skirstė tėvas – papunis. Šeimyna į šeimininkus kreipdavosi ponia ir ponu. Viena mergė savaitę dirbo prie kuknios, kita ėjo į laukus. Kukninė šėrė kiaules, melžė karves, virė valgį, šlavė, plovė. Sunkiau buvo dirbti prie kuknios. Kita mergė vadinosi laukinė. Ji dirbo laukuose (Lauke vienas darbas, o namuose jovalas ir kiti darbai). Iš laukų grįžusi mergė kartais padėdavo indus suplauti. Dažniausiai ji indus sudėdavo į katilą ir eidavo miegoti pokaičio.

Prie kūtės galo buvo įkasti du pagaliai, ant jų skersinis, ant kurio pakabintas noragas. Mušdami į jį, kvietė valgyti. Į noragą paskambindavo geležimi. Kai išvirdavo pietums katile sriubą, nukeldavo nuo plytos, išeidavo ir paskambindavo.

Pas Mačernius valgydavo kuknioje (bakavojoje). Pusryčiai buvo 7 valandą ryto, pietūs – 12 valandą. Valgė visi kartu, tik tėvas tą patį, bet atskirai. Piemeniui pusryčiams nunešdavo valgyti į lauką. „Ta mergė nešė, kuri prie kuknios buvo“.

Prie vieno stalo galo sėsdavo vyrai, prie kito – moterys. Ant stalo pridėdavo du bliūdus košės. Iš vieno kabino vyrai, iš kito – moterys. Taukai buvo supilti į rindelį ir padėti ant stalo. Į jį įdėdavo šaukštą. Tą šaukštą vadino taukiniu. Košę kabino mediniais šaukštais. Sriubą virė katile ant plytos. Kuri mergė buvo prie kuknios, ta įpildavo sriubą. Du sriubos bliūdus pripildavo ir padėdavo ant stalo. Bliūdas buvo 3–4 litrų talpos. Mergė padėdavo krūvą bliūdelių ir šaukštų ant stalo. Atsisėdus kiekvienas pasiimdavo bliūdelį ir šaukštą.

Kasdienai per pietus, jei daugiau būdavo mėsos, įdėdavo į lėkštę, o jei mažiau – į molinį bliūdelį. Ponia padalindavo mėsą, kurią kiekvienas imdavo į bliūdelį. Valgė, kaip kas norėjo – pirmiausia mėsą, o paskui sriubą arba atvirkščiai. Mėsą valgė su bulvėm ir duona. Bulves supildavo į bliūdą. Kai suvalgydavo sriubą ir mėsą, atnešdavo rūgusio pieno. Jį pylėsi į tuos pačius bliūdelius ir srėbė su bulvėm.

Pusryčiams patiekdavo košės. Pietums – sriubos bulvynė, batviniai, troškinys šutynė, rudenį – morkynė su aviena. Morkynei įdėdavo truputį bulvių, o morkų daug. Pavalgius pietus, pas Mačernius buvo pokaitis – dvi valandos kartu su pietumis. Pavakariai – pavečerka. Jei arti dirbo – atnešdavo, o jei toliau – skambindavo. Atnešdavo kavos, duonos, iš pieninės pieno padarytą sūrį. Pateikėjos manymu, kavą, atrodo, gėrė iš bliūdelių. Taip pat atnešdavo sviesto, taukų, kiaušinių. Vakarienei – večerei – kruopos, grucė, putrelė.

Rudenį valgė biguzynę. Ją gamino iš avienos plaučių ir kepenų, įdedant prieskonių. Avienos šaltieną virė iš kojų ir galvos.

Sekmadieniais atsigerdavo pieno. Jei aplankydavo svečiai, iškepdavo lietinių blynų su varške, išvirdavo arbatos. Mačerniai svečiams užkaisdavo virdulį – samovarą, padėliodavo atskirus indus.

Mačernis, Vytautas. Žmogaus apnuoginta širdis. V., 1970, P. 118.

Bakava – prastesnis namų kambarys virti, miegoti, kam pasidėti.

Kūtė – tvartas.

Žemaitijos sektoriaus Darbėnų trobos virtuvė (bakavoji) per šv. Velykas. Už stalo susėsdavo didelė žemaitiška šeima. Rimgaudo Žaltausko nuotrauka.

Vyresnioji muziejininkė Janina Samulionytė

Vyresnioji muziejininkė Inga Levickaitė-Vaškevičienė