Dokumentinio filmo „Ledo vaikai“ (“Children of the Ice“) scenarijaus autorė Inga Berulienė ir istorikas Edgars Engizers Rygoje. Nufilmuoti interviu su Lietuvoje ir Latvijoje gyvenančiais buvusiais tremtiniais, kurių vaikystė buvo paženklinta „liaudies priešo“ sąvoka. Jaudinančiais prisiminimais apie savo išgyvenimus, prieštaraujančiais sovietinei propagandai, trimitavusiai apie laimingą vaikystę Tarybų Sąjungoje, filme dalijasi Lietuvos Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ nariai – Irena Saulutė Špakauskienė ir Jonas Markauskas, Latvijos atstovė Europos parlamente – ištremtoje į Sibirą šeimoje gimusi Sandra Kalnietė ir kiti.

Filmas "Kelionė per Lietuvą arba trys valandos po atviru dangumi" yra virtuali pažintis su Lietuvos liaudies buities muziejumi ir skirtas vaikams, jaunimui bei visiems besidomintiems.

Kviečiame pasižiūrėti filmą apie Lietuvą !

Lietuvos liaudies buities muziejus – tai vienas didžiausių (195 ha) ir daugiausiai eksponatų (183 statiniai ir daugiau nei 86 000 kilnojamų eksponatų) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Muziejus atspindi XVIII a. pab. – XX a. pirmos pusės visų Lietuvos regionų: Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos valstiečių bei miestelėnų buitį, darbus, tradicijas.

Lietuvos liaudies buities muziejus – muziejus po atviru dangumi, atidarytas 1974 m. Rumšiškėse, prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje. Tai didžiausias ir žymiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje, vienas didžiausių pagal užimamą plotą (195 ha) ir eksponuojamų nekilnojamųjų pastatų skaičių (138) muziejų Europoje.

Muziejaus įkūrimo idėją puoselėjo menotyrininkai Vacys Milius ir Klemensas Čerbulėnas, etnografas Izidorius Butkevičius, architektai Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Juozas Baršauskas. 1965 m. LSSR vyriausybė priėmė nutarimą dėl muziejaus steigimo. Muziejus įkurtas 1966 m. Pievelių kaimo vietoje. Tuomet čia gyveno 18 šeimų. 1966 m. parengtas detalusis planas.

Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorinis planas su atstumais

Miestelis su bažnyčia, turgumi, karčema, krautuvėmis buvo traukos centras aplinkinių kaimų gyventojams. Koks šurmuliavimas per didžiuosius turgus! Kiek malonių susitikimų per atlaidus! Kiek viliojančių krautuvių krautuvėlių, į kurias pardavėjai (daugiausia žydai) tiesiog už rankovės traukia…